„Jeigu trąšos neatvažiuos, jų uoste ir nebus“

(8)

Kalbos apie tai, kad Klaipėdos uostas neteks apie trečdalį krovinių, atrodo, įgauna realų pavidalą. Vyriausybės sprendimu, jau nuo vasario 1 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ privalės nutraukti baltarusiškų trąšų vežimą.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino, kad sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl turi būti nutraukta. Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, nuo vasario 1 d. baltarusiškos trąšos nebebus vežamos.

Tokia data pasirinkta todėl, kad tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek krovos kompanijos galėtų pasiruošti nutraukti sutartį. Pasak susisiekimo ministro, toks sprendimas yra pirmas žingsnis nutraukiant „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą.

Kokių veiksmų ketina imtis ir ar ruošiasi sutarties nutraukimui UAB Birių krovinių terminalas (BKT), nežinia, nes susisiekti su šio terminalo vadovybe nepavyko.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad uostas tokiai situacijai rengėsi jau pernai lapkričio pabaigoje. Buvo parengti A ir B planai, ir su trąšomis, ir be jų.

„Kad galėčiau išsamiau komentuoti situaciją, pirmiausia turėčiau pamatyti Vyriausybės nutarimą. Mes turėtume įvertinti, ar jis yra nukreiptas tik į “Lietuvos geležinkelių„ ir trąšų gamyklos sutartį, ar nuspręsta, kad trąšos apskritai turi nevažiuoti. Viena aišku, jeigu trąšos neatvažiuos iki uosto, jų uoste ir nebus“, - teigė A. Latakas.

Jis patikino, kad tiek Uosto direkcija, tiek įmonė, kraunanti trąšas, darys viską, kas yra teisiškai pagrįsta, kito varianto nėra.

Krovinio tona - kaip brandintas konjakas

Pasak Uosto direkcijos vadovo, trąšų ir kitų tranzitinių krovinių, kurie menksta, kiekis sudaro gana didelę Klaipėdos uosto krovinių dalį. Be abejo, tai sąlygos ir mažesnį finansinį rezultatą, ir mažiau žmonių turės darbo.

„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad krovinių kiekis uoste užauga per labai ilgą laiką. Ta viena krovinio tona yra kaip brandintas konjakas, turintis tam tikrą skaičių žvaigždučių arba pavadinimus, ji bręsta labai ilgai.

Gal svarbiau yra ne pati prarasta krovinio tona, bet prarastas įdirbis. Jo labai gaila.

O įdirbis naujiems kroviniams irgi turės būti toks pats ilgas kaip ir dar turimiems kroviniams iš Rytų pusės. Stebima tendencija - tranzitinių krovinių iš Rytų mažėja. Todėl mūsų mintys dabar turi būti sukoncentruotos į jūros pusę, į Klaipėdos uosto galimybę būti vadinamuoju “hubu„, vystyti veiklas, kurios kuria pridėtinę vertę. Bet tai labai ilgas procesas“, - teigė A. Latakas.

Uosto direkcijos vadovas pasidžiaugė, kad uoste daugėja konteinerinių pervežimų, ro-ro krovinių, kurie atkeliauja iš Vakarų pusės per jūrą. „Mano manymu, Klaipėdos uostas tikrai neturi prarasti galimybės surinkti vėjo jėgaines, jas aptarnauti ir būti įtrauktas į vėjo jėgainių projektą jau vien dėl to, kad tame procese dalyvautų labai daug žmonių“, - savo nuomonę išsakė A. Latakas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder