Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, suvokimas turėtų atsispindėti tiek vaikų, tiek jaunimo ir suaugusiųjų bei akademinės bendruomenės veikloje.
Pirmiausia Komisija susipažino su Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centru.
Apžiūrėjo didžiausią Lietuvoje laivo denio mechanizmų poligoną, ekspeditorių/logistų, laivo elektrikų laboratoriją, laivų statytojų inžinerinės pramonės sektorinio praktinio mokymo centrą. P. Lindenau mokymo centro vadovas supažindino Komisijos narius su šiandienos ir ateities vizijomis ir rūpesčiais.
Posėdis buvo tęsiamas Klaipėdos jūrų kadetų mokykloje – modernioje ir atviroje kaitai ugdymo įstaigoje, patrauklioje visos šalies jaunimui jūrinių tradicijų ir kultūros puoselėjimu.
Komisija, išklausiusi mokyklos vadovų informacijos apie mokyklinio amžiaus piliečių ugdymą, pasidžiaugė augančiu jūrų kadetų pripažinimu visuomenėje.
Komisijos narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, dimisijos generolas leitenantas Arvydas Pocius mokyklos auklėtiniams padovanojo autobiografinę knygą, kaip paskatą siekti užsibrėžtų tikslų ir tarnauti Lietuvai.
Antroje dienos pusėje Jūrinių reikalų komisija posėdžiavo Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Buvo pristatyti Jūreivystės akademija vadinamos mokslo įstaigos artimiausi tikslai ir nuveikti darbai.
Šiais metais, švęsdama garbingą 75 metų veiklos jubiliejų, Akademija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, veikdami Transporto ir logistikos mokslo ir studijų klasteryje, sukūrė naują transporto inžinerijos magistrantūros studijų programos specializaciją „Jūrų transporto inžinerija ir logistika“, skirtą visų aukštųjų mokyklų inžinerijos ir technologijų studijų krypčių absolventams.
Šis susitarimas suteiks Klaipėdos krašto jaunimui platesnes universitetinių studijų galimybes ir ugdys jūrinę kultūrą.
Komisija posėdžius užbaigė Klaipėdos universitete, kurio prorektorius pristatė Komisijos nariams universiteto ir jo Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetą.
Fakulteto tikslas – rengti įvairiapusį universitetinį išsilavinimą turinčius aukštos kvalifikacijos ir plačios erudicijos inžinerijos ir informatikos mokslų bakalaurus ir magistrus ir taip prisidėti prie Lietuvos – jūrinės valstybės kūrimo.
Baigdama išvažiuojamąjį posėdį Klaipėdos regione, Jūrinių reikalų komisija apsilankė Šventosios jūrų uoste.
Palangos meras Š. Vaitkus pristatė vykdomus uosto atstatymo darbus, krantinių, administracinio pastato, sandėlio ir kitos infrastruktūros statybos rezultatus, investicijų pritraukimą ir pakvietė Komisiją atvykti čia dar kartą – vasarą, kai uostas bus kupinas laivų, laivelių ir besidžiaugiančių sukurta patrauklia erdve poilsiautojų.
Apibendrindamas posėdį, Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas Valdas Rakutis teigė: „Lietuvos mokymo įstaigos, rengiančios žmones jūroje, yra pasirengusios savo užduotį įvykdyti.
Jos turi reikalingą personalą, patalpas, mokymo bazę, yra pasiskirsčiusios savo funkcijas, tačiau tolesniam jų augimui reikia Lietuvos jūrinės strategijos, Lietuvos jūrinio sektoriaus vystymo vizijos, kuri leistų tinkamai sudėlioti prioritetus ir nuosekliai vystyti mokymo bazę.
Sektoriuje jaučiama įtampa, demografinio nuopolio įtakotos problemos iššaukia nereikalingą konkurenciją, organizacijos nėra tikros dėl savo ateities ir turi kovoti dėl išlikimo.
Jūrinių reikalų komisija sieks didesnio aiškumo, konkretesnio poreikio suformulavimo, kad būtų galima daugiau dėmesio skirti ne organizacijų išgyvenimo klausimui, o didinti jų suteikiamas žinias ir įgūdžių kokybę.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą