Vyriausybėje – sąlygos vėjo jėgainių gamybai Klaipėdoje

Klaipėdos uostas nori spėti į vėjo jėgainių traukinį

Turint omenyje sudėtingą Klaipėdos uosto situaciją, kai dėl Baltarusijos režimui taikomų sankcijų, jam iškilo grėsmė prarasti nemažą dalį krovinių, viena iš išeičių galėtų būti  tapti baziniu vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje uostu.

„Būtina stengtis mūsų uosto veiklą dar labiau diversifikuoti, t. y. sudaryti jam galimybes kurti pridėtine vertę iš kitų veiklų", - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo susisiekimo ministras Marius Skuodis, dalyvavo įvairių ministerijų atstovai, aptartos vėjo parko  jūroje aptarnavimo infrastruktūros ir supratstuktūros įrengimo galimybės.

Daugelis pasisakiusiųjų mano, kad nebėra laiko ilgoms diskusijoms, reikia imtis realių veiksmų, nes tokius parkus jau planuoja ir Lietuvos kaimynai. O bet kokiam vėjo parkui reikalingas bazinis užnugario uostas, kuriame galėtų būti vėjo jėgainės surenkamos,  aptarnaujamos  ir kt.

Energetikos ministerija planuojama  skelbti konkursą parinkti  maždaug 700 MW vėjo jėgainių parko statytoją  2023 metais.  „Mes esame suinteresuoti, kad vėjo jėgainių  gamyba, surinkimas, aptarnavimas būtų plėtojami Klaipėdos uoste, nes tai didintų jo konkurencingumą,  darbo vietų skaičių ir kurtų aukštą pridėtinę vertė Lietuvai", - teigė susisiekimo ministras M. Skuodis.

Unikali proga Klaipėdos uostui

„Visi suprantame, kad iškastinis kuras jau nukraujuoja ir  eina į paraštes. Daug nutarimų Europos šalis įpareigoja vystyti atsinaujinančią energetiką. Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje nematome vėjo parkų, bet tokias situacija ilgai nesitęs. Tokius parkus statyti numato ir estai, ir latviai. Sparčiai tuos reikalus judina lenkai. Dabar būtent  tas metas, kai reikia dėti daug pastangų, kad Klaipėda taptų tuo uostu, kuris aptarnautų ne tik Lietuvos vėjo jėgainių parką, bet ir Latvijos, ir Estijos, ir galbūt kažkiek prisidėtų ir prie parkų, kurie numatyti statyti ties Lenkija, aptarnavimo. Klaipėdos uostas turi unikalią progą būti įtrauktas į šitą procesą,  į kurį Baltijos ir Šiaurės jūrų regionuose jau yra įsitraukę yra 45 uostai. Svarbu, kad sprendimai valstybės lygmeniu būtų priimti dabar, nes planavimo ir pasirengimo procesai trunka gana ilgai", -  tikina  A. Latakas.

Kokios turi būti sąlygos?

A. Latako teigimu, konkrečias technines sąlygas, kas tūrėtų būti baziniame uoste, nurodys vėjo parko vystytojas.  Tačiau pagal tam tikrus standartus reikėtų  skirti apie 15 ha žemės plotą, krantinės turėtų būti tvirtos, jų apkrovos -  20-30 tonų, reikalingas tam tikras gylis. Specifika vėjų jėgainių jūroje ta, kad kai kurios jų detalės negali būti transportuojamos sausuma. Pavyzdžiui, vadinamieji jų kamienai, kurie siekia 100-120 metų aukštį, turi būti surinkti ar pagaminti uosto teritorijoje, paskui specialūs laivai juos  plukto į jūroje vystomą parką.

Net ir tada, kai parkas pastatomas, vėjo jėgaines jūroje reikia prižiūrėti kasdien. Joms  reikalingas ir remontas, vadinasi, turi būti  sandėliuojamos detalės ir kt. „Visa tai duoda labai didelę pridėtinę vertę", - teigia A. Latakas.

Uoste numatytos trys teritorijos

Vėjo jėgainių parkas jūroje nuo Klaipėdos bus nutolęs 32 kilometrus. Energetikos ministerijos atstovai tiki, kad realios jo statybos galėtų prasidėti 2025 metais, - o iki 2030 metų galėtų būti pradėta kalbėti ir apie antrą tokį parką.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus teigimu, jau daug kas yra padaryta siekiant kad Klaipėdos uostas galėtų tapti bazinių vėjo jėgainių uostu. Pavyzdžiui, Uosto direkcijai nuosavo kapitalo grąža sumažinta iki 2 proc.

Klaipėdos uoste jau yra parinktos trys vietos, kuriose galėtų būti įrengta infrastruktūra vėjo parkams aptarnauti. Viena būtų  Vakarų Baltijos laivų statykloje. Ten infrastruktūrai įrengti preliminariais apskaičiavimais reikėtų 18 mln. eurų,  nuomojamoje AB Vakarų laivų gamyklos teritorijoje – 11 mln. eurų.
Klaipėdos uosto problema, pasak A. Latako, palyginti su Lenkijos Gdynės uostu, jame išnuomota visa žemė. Tad būtina tartis su jos dabartiniais operatoriais.

„Uosto direkcija yra atlikusi esamų uosto naudotojų, kurie, atsižvelgdami į savo veiklos ir plėtros planus, būtų suinteresuoti ateityje diversifikuoti dalį savo veiklos ir imtis vėjo elektrinių gamybos ar sandėliavimo, apklausą. Jos rezultatai parodė, kad uosto naudotojai būtų suinteresuoti vėjo jėgainių plėtros galimybėmis", – kalbėjo A. Latakas.

Trečia vieta būtų išvystytoje pietinėje uosto dalyje. Ten vėjo elektrinių gamybos ir (ar) sandėliavimo veiklai galėtų būti pritaikyta šiuo metu planuojama 70 ha teritorija. Čia procesas galėtų vykti greičiau, nes ten atsiras laisva teritorija, kurią bus galima  nuomoti.

Tačiau uosto naudotojams dar daug nežinomųjų, nėra jokios garantijos, kad parko vystytojas pasirinks būtent tą teritoriją. Kyla klausimas, kas gali suteikti garantiją investicijoms, kurias turėtų padaryti Uosto direkcija.

„Imdamiesi iniciatyvos kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, VšĮ „Investuok Lietuvoje" ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija parengsime jūrinės inžinerinės pramonės plėtros vertės pasiūlymą", –  posėdžio metu žadėjo susisiekimo ministras M. Skuodis.

Tam pusės metų laikotarpio neduota. Tikimasi, kad tas inžinerinis pasiūlymas bus pateiktas jau kitų metų pirmą ketvirtį.

Sidebar placeholder