Klaipėdos uostas pasaulinės kruizinės laivybos kontekste

„Kruizų srautas auga, baimė dėl karo slopsta. Žinoma, grėsmė išlieka, bet apsipratome, kad yra tokia situacija, ir gyvename toliau, kaip ir Ukraina. Tikimės, kad kruiziniai laivai pas mus atvyks apypilniai“, - sako Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarptautinių ryšių vadovės Kristinos Gontier teigimu, šiųmetis kruizinis sezonas Klaipėdoje ypatingas aukštu šuoliu: tikimasi sulaukti 53 kruizinių laivų, pernai jų buvo 40, ir per 60 tūkst. keleivių, 2023-iaisiais buvo per 42 tūkst.

2024 m. sezonas - antrasis per visą Klaipėdos uosto kruizinę istoriją atplauksiančių naujų laivų skaičiumi. Mūsų uostamiestyje lankysis 10 naujų laivų. Pastarąjį kartą toks rekordas buvo pasiektas prieš beveik 20 metų - 2005-aisiais.

2025 metų sezonas Klaipėdoje žada būti vienas geriausių. Šiuo metu jau registruoti 63 laivai, kurie planuoja atplaukti į Klaipėdą, bet registracija bus vykdoma iki š. m. rudens, tad tikimasi, kad šis skaičius dar padidės.

2025-ieji bus išskirtiniai ir dėl trijų naujų linijų, viena iš jų - ilgai laukta didžiausia pasaulyje kruizinė kompanija CARNIVAL grupė ir jos laineris „Vista“, kitos ne mažiau svarbios - VIKING CRUISES ir „SeaDream Yacht Club“.

Pasak K. Gontier, ir laikotarpis nuo 2026 metų Baltijos jūros kruiziniams uostams turėtų būti sėkmingas: augant Baltijos kruizų rezervacijų skaičiui ir vykdant sėkmingą asociacijos „Cruise Baltic“ reklamos kampaniją „Baltija be Sankt Peterburgo“.

Pasak R. Savickienės, buvo nuogąstaujama, kad be Sankt Peterburgo, į kurį prasidėjus karui Ukrainoje kruiziniai laivai neužsuka, parduoti kruizus Baltijos jūroje bus sunku, tačiau dabar konstatuojama, kad šie kruizai parduodami gerai.

"Mums reikia stengtis kuo daugiau siūlyti pramogų kruizinių laivų turistams, nes tenka konkuruosi su Europos sostinėmis - Talinu, Ryga, Stokholmu, Helsinkiu, Lenkijos Gdansko uostu, nors jis ir ne sostinė, bet tai daug istorinių vertybių turintis miestas.

Šiemet Klaipėdoje kruizinius laivus pasitiks folkloriniai ansambliai, tam jau numatytos lėšos. Stengsimės kuo daugiau laivų taip sutikti. Ir kitų uostų kruiziniuose terminaluose groja grupės, o kai kuriuose net pučiamųjų orkestrai", - teigė Turizmo informacijos centro vadovė.

Pasaulyje daugėja kruizinių keleivių

Pernai pasaulyje buvo 31,7 milijono kruizinių keleivių. Šiemet tarptautinė kruizinių linijų asociacija „Clia“ planuoja 7,5 proc. augimą - visame pasaulyje kruizinių keleivių turėtų būti 34 milijonai. 2025-aisiais planuojamas kruizinių keleivių augimas 6,7 proc., t. y. 36,7 milijono keleivių.

K. Gontier sako, kad visas kruizinės laivybos augimas yra nukreiptas į Azijos šalis. Neseniai Majamyje (JAV) vykusioje didžiausioje pasaulyje kruizinei laivybai skirtoje parodoje „Seatrade Cruise Global 2024“ dominavo Azijos šalių stendai, ypač - Pietų Korėjos.

„Matyt, Azijos rinka yra atsigaunanti ir tikisi atsiriekti didžiausią augančios kruizinės laivybos dalį. Žinoma, Baltijos regionui tai nėra labai gerai“, - sako tarptautinių ryšių vadovė.

Kodėl statoma mažiau laivų

Paroda „Seatrade Cruise Global 2024“, sulaukusi apie 10 tūkst. lankytojų, šiemet buvo mažesnė nei įprastai, kompanijų su stendais dalyvavo ne 900-1000 kaip anksčiau, o tik 600. Šiemet parodoje nebuvo Kinijos stendų. Tai geopolitinės įtampos tarp Amerikos ir Kinijos atspindys. Jau ne vieneri metai šioje parodoje nėra Rusijos uostų, pvz., Sankt Peterburgo.

Be to, stendų kainos yra didelės. K. Gontier teigimu, kompanijos keičia savo rinkodaros politiką ir taip aktyviai nebedalyvauja brangiose parodose.

Iki krizinio laikotarpio, t. y. iki pandemijos, per penkmetį buvo registruota apie 120 statomų kruizinių laivų. Pandemija buvo sustabdžiusi kruizinę laivybą. Imant penkmetį nuo 2023 iki 2027 metų statomų kruizinių laivų sąraše yra tik 46 laivai, t. y. trigubai mažiau negu ikikriziniu laikotarpiu.

K. Gontier teigimu, kruizinių laivų statoma mažiau todėl, kad tokios didžiosios kruizinių linijų kompanijų kaip „Carnival Cruises“, „Royal Caribbean“ ir „Norwegian Cruise Line“ grupės labai įsiskolino, kai kruiziniai laivai beveik dvejus metus per pandeminį laikotarpį stovėjo niekur neplaukdami, tai dabar gaunamu iš kruizinės laivybos pelnu turi padengti skolas, kurios siekia apie 64 milijardus Amerikos dolerių.

Šiemet bus padengta apie 7 proc. skolų. Taigi dar keleri metai turi būti toms kompanijoms labai pelningi, kad galėtų padengti susidariusias skolas.

„Kruizinės laivybos plėtra nėra sparti. Tačiau tai, kad laivai būna pilni keleivių, ir tai, kad turimos būsimų keleivių rezervacijos kruizams dvejiems, trejiems metams į priekį, rodo, jog kruizinės laivybos atsigavimas bus greitas“, - teigia K. Gontier.

Baltijos jūroje augimas nežymus

Baltijos jūroje planuojamas labai nežymus atplaukimų į uostus, kruizinių keleivių skaičiaus augimas - 1-2 proc.: didžiuosiuose uostuose augimas visai neplanuojamas, o vidutiniame segmente, kuriam priklauso ir Klaipėdos uostas, - apie 10 proc.

Pasak K. Gontier, priežastys tos pačios kaip ir pernai - kruiziniai laivai nebeplaukia į Sankt Peterburgą, tebesitęsia karas Ukrainoje. Amerikos kruizinės linijos nuogąstauja, kad situacija dėl karo nebūtų eskaluojama, nes priešingu atveju reikėtų laivus perdislokuoti į kitus rajonus prisiimant papildomas rizikas, ko šiuo metu kruizinės kompanijos nenori daryti.

„Be to, kainų augimas, infliacija, resursai, nauji geopolitiniai reikalavimai kruizinėms kompanijoms stabdo Baltijos kruizų augimą, todėl šis regionas vertinamas gana rezervuotai. Ir geografiniu atžvilgiu jis yra tolimiausias, į jį perdislokuoti laivus kainuoja brangiausiai, be to, mūsų sezonas yra gana trumpas. Todėl kruiziniai laivai paliekami Viduržemio, Šiaurės jūrose ir ten kruizų daugėja, o Baltijos jūroje tikimasi augimo, bet labai nedidelio“, - aiškino K. Gontier.

Didieji uostai Talinas, Helsinkis ir Stokholmas išlaikys tą patį lygį kaip ir pernai ir turės po maždaug 100 laivų atplaukimų. O kiekvienas iš tų uostų ikikriziniu laikotarpiu sulaukdavo po 300 įplaukimų, taigi šiuo metu stebimas sumažėjimas vos ne tris kartus.

Ekskursijos parduodamos neblogai

R. Savickienė paneigė mitą, esą kruizinių laivų keleiviai viską, ko jiems reikia, turi laive ir nenori vykti į jokias ekskursijas. Jos teigimu, Klaipėda yra tas uostas, kuriame ekskursijos parduodamos labai neblogai.

Be to, šiuo metu kruiziniuose laivuose atsiranda tendencija, ypač mažuose laivuose, bent vieną ekskursiją įskaičiuoti į kruizo kainą.

Jeigu laivas yra mažesnis, į ekskursijas paprastai išvyksta apie 80 proc. jo keleivių, jeigu didelis, turintis, tarkime, 3,5 tūkst. keleivių, tai į ekskursijas išvažiuoja 40-50 proc. jų. R. Savickienės manymu, tai labai neblogas rezultatas. Likę keleiviai vaikšto po miestą savarankiškai.

Turizmo informacijos centro vadovės teigimu, kruizinės linijos nėra linkusios turėti daugybę skirtingų ekskursijų. Paprastai pasiūlomos trys ar keturios, ir viskas. Organizaciniu atžvilgiu nepatogu, jeigu į vieną ekskursiją vyks trys žmonės, į kitą - 33, todėl paprastai linkstama rinktis standartines ekskursijas.

Kaip pernai, taip ir šiemet kruizinių laivų turistai bus vežami į Kuršių neriją, Palangą, Kretingą, Šilutės rajoną, ekskursijos vyks ir Klaipėdos mieste. Bus siūlomi dviračių, kanojų ar baidarių maršrutai.

Turistus reikia vilioti

"Turime problemą, kad tie turistai, kurie patys išeina pasivaikščioti į miestą, gana greitai grįžta į laivą, nes apeiti mūsų senamiestį pakanka pusantros, dviejų valandų.

Tai, kiek jie pabus mieste, priklauso nuo viliojančių mūsų verslininkų pasiūlymų - ką nors ragauti, išbandyti ar nusipirkti ir t. t. Tai priklauso nuo mūsų tiek viešo, tiek privataus sektoriaus bendro darbo. Ypač noriu atkreipti dėmesį į privatų sektorių - reikia vilioti turistus, kad jie atvertų savo pinigines. Paprastai kiekvienas turistas, išlipęs į krantą, vidutiniškai išleidžia 40-60 eurų", - sako Turizmo informacijos centro vadovė.

Viešėdami Klaipėdos mieste kruizinių laivų turistai lanko muziejus. Jiems labai patinka Pilies, Lietuvos jūrų, Laikrodžių muziejai, galerijos. Jie sako, kad mūsų maistas skanus, o žmonės labai draugiški. Jiems patinka ir tai, kad pas mus švaru ir žalia. Jie mėgsta pasėdėti krantinėje, pabendrauti.

Turistas gali pasodinti pušelę

Dar viena tendencija - populiarus tampa tvarus turizmas. „Netgi pačios kruizinės linijos siūlo įtraukti turistus į kokias nors tvarumo akcijas. Pavyzdžiui, galima organizuoti, kad atvykusi turistų grupė pasodintų pušelių ar sutvarkytų dalį paplūdimio. Turėtume juos skatinti pirkti perdirbamus dalykus, t. y. tvariai gyventi ir tvariai keliauti“, - sako R. Savickienė.

Kruizinių linijų atstovai vėl pradeda galvoti apie kalėdinius žiemos kruizus gruodį Baltijos jūros regione. Šiemet į Rygą užsuks dviejų tokių kruizų laivai.

„Mums reikia pagalvoti, ką galėtumėme pasiūlyti kruizinių laivų turistams žiemos metu. Kadangi atsiranda toks poreikis, po truputį turime dirbti tokia linkme. Žinoma, tiems uostams, kuriuose vyksta didelės kalėdinės mugės, lengviau pasiruošti priimti kruizinių laivų keleivius“, - kalbėjo Turizmo informacijos centro vadovė.

Paklausta, ar kruizinis laivas Klaipėdoje galėtų pabūti dvi dienas, R. Savickienė atsakė, kad iš kruizų Baltijos jūroje dvi dienas ir vieną naktį kruizinis laivas būdavo tik Sankt Peterburge. Klaipėda neturi tokių objektų, kad turistai turėtų ką veikti tiek laiko. Netgi didelėse sostinėse, turinčiose labai daug lankomų objektų, kruizinių laivų turistai nenakvoja. Tikimybė, kad tai būtų daroma Klaipėdoje, ir dabar, ir ateityje labai miglota.

Tualetų klausimas vis dar aktualus

Dvejus metus Klaipėdos senamiestyje vyko intensyvūs statybų darbai. R. Savickienė džiaugiasi, kad šiemet senamiestis mažiau perkastas, tad ekskursijos galės visur lengviau praeiti.

Pasak jos, kruizinių laivų turistai vandens autobuso Danės upėje neišbandė, nes bilietų negalima nusipirkti iš anksto. Ir pati R. Savickienė dar nėra plaukusi vandens autobusu - porą kartų nuėjo, bet buvo pilna žmonių.

Kitas dalykas, tas plaukimas iki Klaipėdos universiteto Botanikos sodo yra gana ilgas. Kai kruizinis laivas uoste stovi šešias valandas, turistas negali aukoti pusantros valandos vien tik tam, kad nuplauktų iki Botanikos sodo. Užtat elektriniais vandens dviračiais kruizinių laivų keleiviai Klaipėdoje naudojasi ir mielai plaukioja Danės upėje.

Pasak R. Savickienės, tualetų problema yra ne tik mūsų mieste, bet ir visame pasaulyje. Nors jų būtų ant kiekvieno kampo, vis tiek atsirastų žmogus, kuris sakytų, kad jų nėra.

„Mūsų uostamiestyje tualetų klausimas aktualus. Kelių atsiradusių viešųjų tualetų tikrai nepakanka. Džiaugiuosi, kad mūsų viešojo maitinimo įstaigos įsileidžia turistus. Pas mus nekabo lapeliai su užrašais, kad tualetu gali naudotis tik kavinės klientai. Tualetų klausimas aktualus ne tik kruizinių laivų turistams, bet ir patiems miestiečiams, todėl jis turėtų būti sprendžiamas“, - teigia Turizmo informacijos centro vadovė.

Vitos JUREVIČIENĖS ir Egidijaus JANKAUSKO nuotr.