Kokio SGD laivo Lietuvai reikia ir kodėl

(5)

AB „Klaipėdos nafta“ (KN) specialistai paneigė gandą, esą Lietuva pirks du suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivus. SGD terminalo įstatymu KN įpareigota 2025 metais turėti savo laivą-dujų saugyklą. Dabartinis laivas „Independence“ 2014-aisiais išnuomotas dešimčiai metų - iki 2024-ųjų pabaigos. KN jau paskelbė tokio laivo įsigijimo konkursą. Jeigu jo metu nebus gauta geresnio pasiūlymo, galimas daiktas, bus perkamas ir „Independence“.

Neretai žmonės piktinasi, kad jiems reikia išlaikyti Klaipėdos SGD terminalą, kad jiems dujos ne pinga, o brangsta. KN specialistai sako, kad buitiniam vartotojui, kuris suvartoja iki 300 kub. m dujų per metus, SGD terminalo kaina nesiekia net vieno cento ir yra 0,05 cento. Tokie yra KN SGD terminalo išlaikymo kaštai gyventojams.

Sprendimas įsigyti laivą-saugyklą priimtas todėl, kad Klaipėdos SGD terminalas strateginės svarbos šalies nacionaliniam saugumui nėra praradęs. Specialistų manymu, jis turėtų veikti mažiausiai iki 2044 metų, tad SGD laivas yra reikalingas ir po 2024 metų mažiausiai dar 20 metų. Variantas toliau nuomotis „Independence“ ar kitą laivą įstatyme nenumatytas. Laivas-dujų saugykla turi būti perkamas. Jam skirtas biudžetas neturi viršyti 160 mln. eurų.

„2022 metų pabaigoje turime informuoti dabartinį “Independence„ laivo savininką Norvegijos kompaniją “Hoegh LNG„, ar Lietuva pirks jos laivą, ar ne. Taigi kitais metais turime žinoti, koks laivas stovės Klaipėdoje ateityje“, - sako KN SGD reguliuojamos veiklos ir SGD projekto vadovas dr. Arūnas Molis.

Konkursas garantuos skaidrumą

Įstatymas KN įpareigoja pasirinkti naudingiausią pasiūlymą, tad nebūtinai bus perkamas „Independence“. Pasak KN komercijos direktoriaus Mindaugo Naviko, siekiant visiško skaidrumo paskelbtas viešas tarptautinis konkursas.

Pasirengimą konkursui KN pradėjo dar pernai lapkritį. Atlikta ne viena SGD laivų rinkos analizė, apklausti visi rinkos dalyviai, t. y. laivų statytojai ir savininkai, kokį laivą ir kokiomis sąlygomis galėtų pasiūlyti. Jau įvyko nemažai pokalbių su potencialiais teikėjais. Beje, reikia pasakyti, kad ši rinka nėra didelė. 2012 metais, kai buvo organizuojamas konkursas, po kurio buvo pasirinktas „Independence“, buvo tik trys dalyviai.

Konkursas buvo paskelbtas šiemet liepos viduryje. Pirminių paraiškų buvo laukiama iki rugpjūčio 16 d. Pirmas konkurso etapas jau baigėsi, dabar vyksta antras, kai dalyviams pateikiama nauja informacija. Jis baigsis maždaug po dviejų mėnesių.

Keturi galimi variantai

Pasak M. Naviko, dar yra galimybė netgi pastatyti Lietuvai naują SGD laivą. Nors, turint tik 160 mln. eurų biudžetą, toks variantas mažai tikėtinas, tai labiau teorinė galimybė.

Realesnė tikimybė būtų įsigyti naudotą laivą. Beje, šiuo metu tokių veikiančių SGD laivų-saugyklų pasaulyje yra tik apie 30. Tuo metu, kai buvo išnuomojamas laivas „Independence“, Klaipėdos SGD buvo penktas pasaulyje užsakomas terminalas.

Dar viena galimybė - konvertuotas į įrenginį laivas. Pavyzdžiui, laivą dujovežį galima konvertuoti į laivą-saugyklą sumontuojant jame išdujinimo įrangą, kuri skystą frakciją paverčia dujine. Beje, jos kaina sudaro maždaug pusę laivo kainos.

Be šių trijų galimybių, dar yra ir laivo-saugyklos „Independence“ variantas, nors „Hoegh LNG“ konkurse nedalyvauja. M. Naviko teigimu, KN turi galimybę pasinaudoti nuomos sutartyje esančia numatyta įsigijimo aplinkybe. Su kitu laivu kompanija „Hoegh LNG“ galėtų dalyvauti konkurse.

Nebus perkamas prastesnis, bet pigesnis

Pasak A. Molio, šiuo metu pasaulyje stebima tendencija, kad ne tik didėja SGD terminalų skaičius, bet vis dažniau pasirenkama plaukiojančiųjų laivų-saugyklų technologija. Tai susiję ne tik su kaštais, kad šis variantas pigesnis, nes galima greičiau jį pastatyti, bet ir su lankstumu, nes šitą laivą galima įvairiai įdarbinti.

A. Molio teigimu, KN nepirks prastesnio laivo, net jeigu jo kaina būtų mažesnė. Turint omenyje, kad tas laivas turės tarnauti iki 2044 metų, svarbu, kad jis galėtų veikti maksimaliai efektyviai įvertinus visos logistinės grandinės kaštus. Bus atsižvelgiama ir į tai, kiek kainuos laivo, įgulos išlaikymas, kokie bus dujų energetiniai kaštai ir pan.

Vienas iš reikalavimų ketinamam įsigyti SGD laivui - jis turi gebėti veikti žiemos sąlygomis, t. y. jam reikalinga uždaro rato sistema. Ją turinčių laivų rinkoje nėra daug, tai dar labiau mažina pasirinkimo galimybę.

Dar labai svarbus dalykas yra laivo suderinamumas su jau pastatyta jam krantine, t. y. kad nereikėtų statyti naujos. Į dabartinę krantinę, prie kurios stovi „Independence“, KN ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investavo apie 70 mln. eurų.

Kokio laivo reikia naudotojams

Buvo klausiama esamų ir būsimų Klaipėdos SGD terminalo naudotojų, kokio laivo jiems reikėtų. Pasak KN SGD komercijos skyriaus vadovės Jurgitos Šilinskaitės-Venslovienės, jie sako, kad dabartinis dydis jiems tinkamas arba galėtų būti didesnis.

Paprastai laivai dujovežiai į „Independence“ atgabena 130-150 tūkst. kub. m krovinius. Jeigu šis laivas būtų mažesnis, jie turėtų Klaipėdoje praleisti daugiau laiko, patirtų prastovų, padidėtų jų kaštai. Pavyzdžiui, vieno dujovežio diena kainuoja iki 50 tūkst. JAV dolerių.

„Independence“ talpyklų dydis yra 170 tūkst. kubinių metrų. A. Molio manymu, ateityje laivo-saugyklos talpa iš esmės neturėtų keistis. Šiuo metu užsakomų statyti dujovežių, kurie, tikėtina, gabens dujas ir į mūsų regioną, talpa yra 150-170 tūkst. kub. m arba net didesnė. KN konkurse leidžiama dalyvauti laivams, kurių talpa ne mažesnė kaip 150 tūkst. kub. m.

Pasak M. Naviko, girdisi kalbų, kad Lietuva perka per didelį laivą. Jo teigimu, kuo mažesnis SGD laivas, tuo didesni jo išlaikymo kaštai. „Mūsų manymu, 150-180 tūkst. kub. m laivas yra optimalus“, - sako jis.

J. Šilinskaitės-Venslovienės teigimu, Lietuvos maksimalus vienos dienos gamtinių dujų (GD) poreikis ateinančiais metais nebus mažesnis nei buvo 2012-2013-aisiais ir bus greičiausiai apie 10 mln. kub. m per parą. Todėl nustatyti prastesnius išdujinimo rodiklius nebūtų prasmės.

Paklausus, ar įsigytas laivas-saugykla po 2044 metų bus išplukdytas iš Lietuvos, KN specialistai sakė, kad teoriškai įsivaizduojama, jog laivas-saugykla turėtų veikti 30-35 metus, kol baigs savo resursą. Vėliau jis galėtų likti Klaipėdoje ir pradėti vykdyti kitas funkcijas, pavyzdžiui, plaukioti kaip dujovežis, galbūt būti kaip elektros energijos generatorius ir pan.

Terminalo užimtumas

Maksimalus teorinis Klaipėdos SGD terminalo pajėgumas - 3,75 milijardo kub. m. Realus terminalo komercinis pajėgumas - apie 3 milijardai kub. m.

Klaipėdos SGD terminalas dalį pajamų susirenka iš naudotojų per išdujinimo tarifą, o kita dalis kaštams padengti gaunama iš saugumo dedamosios, kurią moka visi Lietuvos GD vartotojai. Pastarąją dalį siekiama mažinti, tad šiuo metu svarstoma, kaip būtų galima pakeisti terminalo kainodarą ir prašyti užsienio vartotojus daugiau prisidėti prie terminalo sąnaudų padengimo.

Klaipėdos SGD terminalo vidutinis metinis užimtumas labai panašus kaip ir kitų Europos SGD terminalų ir atitinka jų vidurkį. Pavyzdžiui, 2020 m. jo užimtumo lygis buvo 47 proc., o Europos vidurkis - 45 proc. Beje, 100 proc. nepasiekiama, nes kartais dėl vėjo negali švartuotis laivas ir t. t. Itin geras rezultatas būtų 70 proc. užimtumas.

Nuo veiklos pradžios prieš 7 metus Klaipėdos SGD terminalas turėjo iš viso 241 operaciją laivas-laivas. 2015-2016 m. terminalas turėjo du naudotojus, o šiandien - 7. Tarp jų ir dvi Estijos kompanijos, o nuo šių metų - ir viena Norvegijos kompanija. „Tikime, kad mūsų terminalo naudotojų skaičius ateityje didės“, - sako KN SGD komercijos skyriaus vadovė.

Pastaruosius dvejus metus iš Klaipėdos SGD terminalo tiekiamos GD sudaro daugiau nei 60 proc. viso Lietuvos suvartojamo dujų kiekio. Likusi dalis gaunama iš Rusijos per Baltarusiją.

GD vartojimas Lietuvoje yra augantis: per pirmą šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, bendras GD vartojimas augo 17,5 proc.

Šiemet žiemą pasiektas didžiausias paros GD suvartojimas Lietuvos rinkoje - apie 140 gigavatvalandžių. Klaipėdos SGD terminalas dirbdamas maksimaliu technologiniu režimu į rinką per parą gali patiekti 120 gigavatvalandžių.

J. Šilinskaitė-Venslovienė neabejoja, kad Klaipėdos SGD terminalas ateityje, t. y. iki 2030 metų ir po 2040-ųjų, išliks panašaus lygio kaip dabar ir regione vaidins labai reikšmingą vaidmenį.

GD reikia elektrai ir šilumai

Specialistų teigimu, GD Lietuvai reikės ir elektros energijai gaminti, nors, žinoma, jos nebus vienintelis šaltinis. Be abejo, bus naudojami ir atsinaujinančios energijos šaltiniai. Bet kadangi saulės ir vėjo ne visada yra, GD yra gera jų alternatyva. 2019 m. Lietuva pati pasigamino 30 proc. suvartojamos elektros. Šalies ambicijos - patiems gamintis visą reikalingą elektros energiją.

Numatoma, kad gamtinių dujų vartojimas elektrai gaminti iki 2050 metų sudarys iki 3 teravatvalandžių per metus.

Kitas dalykas, šilumai gaminti reikia arba biokuro, arba GD. Anksčiau Lietuvoje tam buvo naudojama apie 30 proc. biokuro ir 70 proc. GD. Per pastaruosius 5 metus situacija pasikeitė taip, kad biokuras dabar sudaro 70 proc. GD sunaudojama apie 30 proc., ko gero, toks procentas išliks ir ateityje. Šilumos gamyboje ir dabar, ir iki 2030 metų GD vartojimas augs.

Pasak J. Šilinskaitės-Venslovienės, Lietuvoje GD vartojimas išliks panašaus lygio kaip dabar artimiausius 10 metų.

Lenkija - potenciali partnerė

Mūsų regione, kuriam priklauso Baltijos šalys, Suomija ir Lenkija, yra ne vienas SGD terminalas.

Pasak J. Šilinskaitės-Venslovienės, Lenkija mums tampa svarbi, nes ji yra užsibrėžusi nuo 2023 metų nepratęsti turimo ilgalaikio kontrakto su susivienijimu „Gazprom“. Lenkai yra priėmę savo dujų rinkos diversifikavimo teisės aktą, kuriuo numato, kad nuo 2023 m. GD patekimas į šalį iš trečiųjų šalių negalės būti didesnis nei 33 proc. šalyje suvartojamų dujų. Išimtis taikoma tik Svinouščės terminalui. Tad ir Klaipėdos SGD terminalas gali vaidinti reikšmingą vaidmenį tiekdamas dujas į Lenkiją.

J. Šilinskaitės-Venslovienės manymu, Lenkijos GD rinka bus labiausiai auganti visame regione, o gal net ir visoje Europoje. Lenkai ketina naudoti dujas elektrai ir šilumai gaminti, siekdami mažinti oro užterštumą. Jie prognozuoja, kad per artimiausius 10 metų gamtinių dujų vartojimas augs dar 10 milijardų kub. m, kai jau šiandien Lenkija suvartoja apie 20 milijardų kub. m dujų. Lenkai planuoja elektros ir šilumos gamyboje naudojamas anglis keisti į atsinaujinančius energijos išteklius ir gamtines dujas, kaip švariausią iškastinį kurą.

Beje, 2022 metų viduryje atsiras dujotiekių tarp Lenkijos ir Lietuvos jungtis „Gipl“. Ji sudarys galimybę tiekti Lenkijos rinkai iki 1,9 milijardo kub. m dujų.

Kodėl dujų kaina didės

"Klaipėdos SGD terminalas sudarė galimybę Lietuvai turėti mažiausią dujų kainą Europoje vien todėl, kad yra alternatyva. Kalbant apie GD kainas Europoje ir pasaulyje, pastaruosius dvejus metus išgyvenamas įdomus ciklas. Pernai jos buvo nukritusios iki neregėtos žemumos, nes dujų vartojimas pasaulyje sumažėjo dėl kronaviruso pandemijos. Anksčiau vasarą mažiausia GD kaina buvo maždaug 15 eurų už megavatvalandę, pernai momentinės rinkos sąlygomis ji buvo kritusi iki 4-5 eurų. Žiemą didžiausia kaina yra siekusi 25-28 eurus už megavatvalandę.

Prognozuojama, kad šių metų žiemą pasaulyje GD kaina gali siekti 40 eurų už megavatvalandę. Viena iš pagrindinių priežasčių - po 30-40 proc. auga GD vartojimas Azijos rinkoje ir Lotynų Amerikoje. Poreikis jau žymiai viršija pasiūlą. Dėl COVID-19 naujų gamyklų, skystinančių gamtines dujas, projektai buvo šiek tiek pristabdyti.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder