Laivybos kompanijoms dar kurį laiką teks irtis prieš vėją

Ar šiemet kilo pervežimų kaštai? Jei taip, kas tai lėmė?

Šiemet pirmieji metai, kai Europos laivyboje pradėta taikyti taršos leidimų sistema. Už kiekvieną išmestą CO2 kilogramą kompanijos turi mokėti. 

Beje, šiemet mokame už 40 proc. visos emisijos, kitais metais - 70 proc., o nuo 2026 mokėsime 100 proc. Tai, kad ir kaip būtų nemalonu, didina pervežimo kaštus ir keleiviai bei krovinių vežėjai tai jaučia.

Ar brango jūsų keltų bilietai? Ar yra planų juos branginti kitais metais?

Kaip minėjau, vien taršos leidimai turi įtakos ir ateityje gali nemaloniai paveikti keltų bilietų kainas. Kita vertus, gali būti, kad kai kuriems reisams, laikotarpiams teks jas mažinti. 

Kaip žinote, mūsų kainodara dinamiška, tad natūralu, kad, atsižvelgiant į laikotarpį ir laivų užpildymą, kaina keičiasi.

Ar teko kažką keisti dėl susidariusios geopolitinės situacijos? Kokios įtakos ji jums turi?

Kai prasidėjo karas Ukrainoje, DFDS nedelsdama priėmė sprendimą ir atsisakė perkelti krovininius vilkikus ir puspriekabes su rusiškos ir baltarusiškos registracijos numeriais. 

Taip pat atsisakėme minėtų šalių prekių laivuose.

Matyt, nieko nenustebinsiu sakydamas, kad krovinių srautai keltuose mažėjo tiek dėl geopolitinės, tiek dėl ekonominės padėties ir tas poveikis yra inercinio pobūdžio - Europos ekonomika patyrė ir vis dar patiria spaudimą bei turi adaptuotis prie naujų aplinkybių.

Kokie buvo jūsų vadovaujamai bendrovei aštuoni šių metų mėnesiai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir priešpandeminiu laikotarpiu? Kokios tendencijos ryškėja?

Priešpandeminis laikotarpis... net sunku patikėti, kad toks buvo. Bet vertinant šių metų aštuonis mėnesius galima konstatuoti, kad tikrai turėjome geresnių periodų. 

Tiek pandemija, tiek geopolitinė situacija, tiek iš to išplaukiančios pasekmės nebuvo palankūs faktoriai mūsų verslui. Ir tendencijos artimiausiam laikotarpiui rodo, kad teks irtis prieš vėją.

Ar keleivių srautai jūsų keltuose šiemet per 8 mėnesius didėjo, ar mažėjo tiek Švedijos, tiek Vokietijos linijose, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir priešpandeminiu laikotarpiu?

Priešpandeminio laikotarpio lygio dar nepasiekėme. Na, o palyginus praėjusius ir šiuos metus, skaičiai panašūs. 

Ekonomikos sąstingis kai kuriose Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse, aukštos palūkanų normos neleidžia judėti pirmyn greičiau nei norėtume.

Ar krovinių jūsų keltuose per 8 mėnesius daugėjo, ar mažėjo abiejose linijose, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir priešpandeminiu laikotarpiu?

Krovinių srautus veikė tiek sustingusi Europos ekonomika, tiek karas Ukrainoje. Tam tikras korekcijas įnešė ir besikeičianti konkurencinė aplinka. 

Pastebimas krovinių srautų kritimas prasidėjo nuo karo pradžios ir galbūt tik šiemet, galima sakyti, jie stabilizavosi.

Ar didieji keltai „Luna Seaways“ ir „Aura Seaways“ plaukia pilni tiek keleivių, tiek krovinių?

Net ir idealiomis sąlygomis jie, matyt, ne visada plaukiotų pilni. Taigi, atsižvelgiant į jau išvardintas aplinkybes, reikia konstatuoti, jog naujiesiems keltams vis dar tenka dirbti „nepilnu režimu“. 

Gera žinia ta, kad turime potencialo, kuris laukia savo valandos.

Ar pasikeitė keleivių kontingentas kurioje nors linijoje? Ar Švedijos linijoje vis dar dominuoja lietuviai, kurie važiuoja dirbti į Švediją?

Iš esmės niekas labai nepasikeitė. Kita vertus, šiemet tikrai dėjome daugiau pastangų, kad kažkiek išjudintume švedų rinką - siūlėme mini kruizus, kur Švedijos gyventojai galėjo dieną praleisti Klaipėdoje, o, vakare sėdę į keltą, kitos dienos ryte pasiekti namus. 

Beje, toks pats mini kruizas buvo siūlomas ir iš Lietuvos. Sujudimas buvo.

Kokių šalių poilsiautojai vasarą naudojosi jūsų keltais? Ar yra pasikeitimų šioje srityje?

Tradiciškai gausiausią poilsiautojų segmentą sudaro vokiečiai - ko gero, daugiau nei pusę. Toliau tarpusavyje „varžosi“ olandai ir skandinavai, nemažą dalį keleivių sudaro latviai.

Ar šiemet vasarą buvo dienų, kai bilietai į keltus kurioje nors linijoje buvo išpirkti kelias dienas į priekį?

Tokių dienų būna kiekvienais metais.

Ar yra šiemet kokių nors naujovių keleivių aptarnavimo srityje? Atnaujinti valgiaraščiai keltuose ir pan.?

Stengiamės išlaikyti kiek įmanoma aukštesnį ir tolygesnį aptarnavimo standartą visuose savo keltuose. Klientų atsiliepimai laidžia mums teigti, kad būtent aptarnavimo kokybė tiek krante, tiek laivuose yra mūsų konkurencinis pranašumas. Beje, kaip ir geros fizinės keltų paslaugų savybės.

Taigi, paslaugų kokybės gerinimas yra nuolatinis procesas, į kurį įeina restoranų ir barų meniu, parduotuvių asortimento, viešųjų zonų atnaujinimas, personalo mokymai ir daug kitų dalykų.

Beje, šiemet išbandėme vieną naujovę - muzikantą, kuris rugpjūčio mėnesį kiekvieną vakarą su gitara skaidrino nuotaiką kelto „Luna Seaways“ keleiviams - jie liko maloniai nustebinti.

Ar šiemet buvo investuota į laivus, kažką pertvarkant juose, į technikos priemones? Kokios investicijos numatomos artimiausiu laiku?

Pagrindinės investicijos daromos atliekant techninę laivų priežiūrą. Mažesnės apimties techninės apžiūros vyksta kas 2,5 metų, didesnės - kas 5 metus. 

Įprastai šių apžiūrų metu tvarkoma ne tik techninė laivo dalis, bet ir atnaujinamos keleivių erdvės, kajutės - tai nesibaigiantis procesas.

Kokių priemonių bendrovė imasi orientuodamasi į žaliąjį kursą?

Įmonė kelia ambicingus žaliojo kurso tikslus - iki 2030 metų dujų emisiją iš laivų sumažinti 45 proc., iš žemės transporto, terminalų ir sandėliavimo - 75 poc. 

Ne veltui DFDS laikoma viena iš žaliojo kurso lyderių Europos logistikos industrijoje - įmonė eksploatuoja 125 ir dar turi papildomai užsakiusi 100 elektrinių vilkikų iš VOLVO.

Laivuose taip pat įgyvendinamos įvairios iniciatyvos - optimizuojami plaukimo planai, laivų korpusai dengiami labiau apžėlimui atspariais ir kartu mažesnį pasipriešinimą vandeniui turinčiais dažais, naudojami taupesni geresnės konstrukcijos propeleriai.

Be to, DFDS ruošiasi statyti du elektra, du metanoliu, du amoniaku varomus laivus. Taip pat kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ruošiamės keltus, kai jie stovi, pajungti prie kranto elektros įrenginių.

Kiek šiuo metu AB „DFDS Seaways“ dirba darbuotojų: kiek administracijos, kiek jūrininkų?

Jūrininkų - 810, kranto darbuotojų - 130.

Ar bendrovei trūksta darbuotojų?

Šiuo metu didelio deficito nėra.

Koks šiemet yra reikšmingiausias įvykis bendrovės gyvenime?

Pavyko supirkti beveik visas akcijas iš mažųjų akcininkų - visgi iki 100 proc. pritrūko 0,73 proc. akcijų.

Gal planuojate atidaryti kokią nors naują liniją iš Klaipėdos?

Visada žvalgomės, bet šiuo metu neplanuojame.