Ministerijai planuojant švelninti reikalavimus įgulai, šalies laivai gali likti be lietuvių

Susisiekimo ministerijai planuojant švelninti sudėties reikalavimus nacionalinės įgulos laivuose, Lietuvos jūrininkų sąjunga sako, jog šalies laivuose gali nebelikti dirbančių lietuvių, kai tuo metu kai kuriose Europos šalyse įgula šimtu procentų privalo būti nacionalinė. 

„Jūrininkų sąjunga turi baimės, jog iškils grėsmė, kad lietuviškuose laivuose gali nelikti lietuvių jūrininkų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas. 

Susisiekimo ministerija akcentuoja, jog pokyčiai padės didinti jūrinio sektoriaus konkurencingumą, gerinti jūrininkų darbo sąlygas ir sudaryti galimybę registruoti daugiau laivų Lietuvoje. 

​Šiuo metu Prekybinės laivybos įstatymas nustato reikalavimus laivų su Lietuvos vėliava įgulų sudėčiai – jas turi sudaryti ne mažiau kaip pusė Lietuvos, Europos Sąjungos ar kitų Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių piliečių. 

Anot Lietuvos jūrininkų sąjungos, inicijuojama pataisa bandoma švelninti esamus apribojimus laivo įgulos nacionalinei sudėčiai – siūloma arba mažinti lietuvių bei ES piliečių privalomą dalį įguloje arba apskritai panaikinti privalomą tokią dalį Lietuvos laivuose. 

Lietuvos laivai būtų be lietuvių

„Kokia pasekmė – Lietuvos laivuose atsirastų trečiųjų šalių jūrininkai, kuriems galima mokėti mažesnį atlyginimą, atsirastų tikimybė, kad Lietuvos jūrininkų galimybės gauti darbą Lietuvos laivuose sumažėtų žymiai“, – teigė A. Kaupas.

Anot jo, pagrindinis laivų savininkų siekis per šį pokytį – pelnas. Laivų savininkų asociacija, pasak A. Kaupo, pagrindinėmis pokyčių priežastimis įvardija jūrininkų skaičiaus mažėjimą, kaip ir studentų, besirenkančių jūrines profesijas, taip pat nurodoma, kad koją pakišo COVID-19 pandemija bei karas Ukrainoje.

Lietuvos laivų savininkai dalį įgulos samdydavo iš Rusijos, Ukrainos, Filipų bei kitų šalių. 

Lietuvos jūrininkų sąjungos duomenimis, registre yra apie 5 tūkst. jūrinius dokumentus turinčių jūrininkų, šalies laivuose dirba apie tūkstantis. Didžiausią dalį Lietuvos jūrininkų yra įdarbinusi „DFDS Seaways“ – apie 800. 

„Jūrininkų užtektinai. Jais galima naudotis, sąjunga yra prieš tokį įstatymo pakeitimą. Tas pats įstatymas leidžia paimti visą komandą iš Europos Sąjungos rezidentų, jei neužtenka specialistų, numatyta ir dabar pusė laivų įgulos iš trečiųjų šalių. Tai ganėtinai lanksti situacija“, – sakė A. Kaupas. 

Jūrininkus įdarbinančios kompanijos atstovas Arturas Truš teigė, jog kai kuriose Europos Sąjungos šalyse galioja dar griežtesni reikalavimai įgulų sudėčiai. 

„Daugumoje šalių yra šimtaprocentiniai nacionalinės įgulos reikalavimai, niekur nėra nulinio reikalavimo“, – teigė A. Truš. 

Kils grėsmė vyresniems jūrininkams

Buvęs jūrininkas, anksčiau Lietuvos jūrininkų sąjungai vadovavęs Petras Bekėža teigia, jog Lietuvos jūrininkai yra itin vertinami pasaulio kompanijų, gerai paruošti, juos mielai samdo užsienio kompanijos, tačiau jie privalo turėti galimybę dirbti nacionaliniuose laivuose.

„Lietuvos jūrininkai išaugo iš trumpų kelnaičių. Parengimas labai geras, paklausa gera, jūrininkai randa darbą užsienyje. Lietuvos prekybinių laivų – 37, darbo vietų –  apie 1000. (…) Savininkai pakeisdami nacionalinės įgulos reikalavimus iki nulio, sudaro blogas sąlygas vyresnio amžiaus jūrininkams, kuriems sunkiau įsidarbinti užsienio laivuose“, – sakė P. Bekėža. 

Jo teigimu, nusamdyti trečiųjų šalių piliečiai gautus atlyginimus išsiveš į savo šalis, nukentės ir Lietuvos mokestinė sistema. 

Jis apgailestavo, jog iš „Lietuvos laivų savininkų dingsta patriotizmas“ ir Lietuvos laivuose visiškai nebeliks lietuvių kalbos.

Pasak P. Bekėžos, šalies valdžia dėmesį turėtų sutelkti kitam klausimui – iki šiol Lietuvos laivuose apie pusė atlyginimo yra vadinamieji dienpinigiai. Išėję į pensiją tokie jūrininkai gaus menką išmoką ir jiems prireiks valstybės paramos.

Nori didinti konkurencingumą

Susisiekimo viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, ministerija yra atvira tolesnėms diskusijoms su Lietuvos jūrininkų sąjunga ir kitomis suinteresuotomis institucijomis dėl šiuo metu rengiamų teisės aktų pakeitimų.

 „Peržiūrėdami reikalavimus laivų sudėties įguloms, siekiame palengvinti galimybes registruoti laivus Lietuvos jūrų laivų registre ir šitaip paskatinti mūsų šalies jūrinės laivybos konkurencingumą bei naujų darbo vietų sukūrimą“, – ministerijos išplatintame pranešime sakė L. Maskaliovienė.

Anot jos, ypač svarbu, kad kartu būtų gerinamos jūrininkų darbo sąlygos – dėl to šiemet buvo diskutuojama su jūrine bendruomene, diskusijos dar tęsiamos. 

„Iš visų pusių tikimės konstruktyvių, argumentais pagrįstų pasiūlymų, kurie įtvirtintų ne formalius įstatyminius ribojimus, bet spręstų konkrečias, jūrininkams aktualias problemas, paskatintų Lietuvos jūrininkus rinktis darbą laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava“, – teigė viceministrė. 

Svarbu dėl „Independence“

Ministerijos teigimu, šiuo metu su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų įgulos sudėties nacionaliniai reikalavimai yra itin griežti, palyginti su kitomis ES valstybėmis.

Pastaruoju metu šalies jūriniame sektoriuje trūkstant tam tikrų vadovaujančių specialistų, laivo elektromechanikų, eilinių jūrininkų ir kitų kvalifikacijų atstovų, minėtas reikalavimas apsunkina laivų įgulų formavimą ir didina riziką, kad artimoje ateityje ženkliai sumažės laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, skaičius, sakoma pranešime.

Anot ministerijos, lankstesnis nacionalinės įgulos sudėties reikalavimų reguliavimas taip pat svarbus, siekiant įregistruoti pirmąjį Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą–saugyklą „Independence“ mūsų šalies jūrų laivų registre.

Susisiekimo ministerija turi pateikti atitinkamus įstatymų projektus Vyriausybei iki rugsėjo 30 dienos, tačiau kol kas nėra sulaukusi Lietuvos jūrininkų sąjungos pasiūlymų dėl nacionalinės įgulos sudėties reikalavimų.

Jūrininkų sąjungos pirmininkas A. Kaupas teigė, jog įstaiga sudėliojusi argumentus savo poziciją pateiks. 

Šalies vėliava – prestižas

„Be abejo, kai kuriose pasaulio valstybėse laivuose kabanti nacionalinė vėliava yra prestižas. Tarybiniais laikais, kai laivas buvo registruotas Klaipėdoj, lietuviškai paklausus net „laba diena“ ar „viso gero“ būdavo neišgirsi“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio kompanijose dirbantis kapitonas, Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Lietuvių kalba, anot jo, išpopuliarėjo pradėjus dirbti „DFDS Seaways“ kompanijos keltams.

Anot kapitono, dėmesį nacionaliniam laivynui ir jo stiprinimui skiria daugelis nedidelių, net ir mažesnių nei Lietuva šalių, tokių kaip Belgija, Liuksemburgas, Malta, Singapūras ir kt.

J. Liepuonio teigimu, jūrininkai iš trečių šalių laivuose uždirba tris kartus mažesnį atlyginimą. Be to, jie laivuose būna gerokai ilgiau.

„Darbo laikas, kontraktų, sutarčių laikas taip pat kinta. Sutartys būna ir 8-10 mėnesių, eiliniams 10-12 mėnesių“, – teigė kapitonas.

Pasak jo, eilinis jūreivis laive uždirba apie 2000-3000 eurų, o vyr. mechanikai gauna apie 10 tūkstančių eurų atlyginimą per mėnesį.

Studijuojančių mažėja

Jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė teigė, jog per pastaruosius penkerius metus studijuojančiųjų šioje aukštojoje mokykloje sumažėjo kone perpus.

„Šiais mokslo metais studijuoja būsimų laivavedžių – 198, 114 mechanikų, elektromechanikų – 58. Per penkerius metus priėmimas sumažėjo ženkliai“, – žurnalistams sakė R. Mickienė. 

Daugiau nei 90 proc. studijuojančiųjų klaipėdiečiai, šio krašto žmonės. 

Šiuo metu mokykloje studijuoja 168 ukrainiečiai, 132 iš jų aukštesniame kurse, atvykę iš Chersono valstybinės jūrų akademijos. 

Per pastaruosius šešerius metus, mokyklos duomenimis, išsilavinimą įgijo 898 jūrininkai. 

Iš viso nuo 1948 metų mokykla parengė  9 806 jūrininkus. 

Pasak mokyklos direktoriaus Vaclovo Stankevič, anksčiau jūreivystės profesija būdavo langas į pasaulį, o šiuo metu šis langas turint europietišką pasą yra atvertas ir taip plačiai, jaunimas mielai keliauja po Europą ir renkasi kitas, ne tokias sudėtingas profesijas, be to, nereikia būti toli nuo šeimos. 

Raktažodžiai
Sidebar placeholder