Mokslininkai dėl krantų būklės aliarmo neskelbia

„Prisimenu, kai pradėjau dirbti prieš 40 metų, ėjome pro Karklės kapinaites. Ten buvo atviras klifas, numindžiotas molėtas šlaitas, nes nebuvo tako. Tada pagalvojau, kad po kokių 5 metų kapinaitės pradės griūti, o jos laikosi iki šiol. Ir paplūdimiai per kokius 5-6 metus labai stipriai nukenčia, o paskui atsistatinėja. 

Mūsų gauti duomenys rodo, kad situacija ne labai stipriai, bet gerėja, o vizualiai žmonėms atrodo, kad situacija blogėja“, - sako Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Krantotyros ir krantotvarkos grupės vadovas dr. Gintautas Žilinskas.

Pasak mokslininko G. Žilinsko, kadangi Karklėje buvo nutiestas aplinkinis kelias, žmonės nustojo vaikščioti šlaitu ir dabar krantas ten stabilus, tik kartais jo apačia truputį paplaunama.

„Ir dabar po audrų spauda kelia klausimą, kas bus su kapinaitėmis. Bet jos nekrenta jau trisdešimt metų. Mūsų matavimų duomenys rodo, kad krantas ten yra stabilus. Vienas dalykas tai, ką rodo skaičiai, o kitas - ką mato akys“, - tikina G. Žininskas, turintis 40 metų darbo krantotyros srityje patirties.

© Blokas prie žvejų sandėlio, kuris nugriuvo audrų metu. Situacija Pirmosios Melnragės pietinėje pusėje prieš pamaitinimą smėliu (kairėje) ir po jo.

Po 2022 metų, kai ėjo keturi uraganai vienas po kito, paplūdimių vaizdas, ypač Kuršių nerijoje, buvo tragiškas. O dabar, mokslininko teigimu, beveik visur atsistatė ir smėlio kiekis, ir paplūdimių plotis.

G. Žilinskas sako, kad yra kelios priežastys, kodėl žmonėms atrodo, kad paplūdimiai nuplauti. Vienas dalykas, tai priklauso nuo to, koks yra jūros lygis. Jeigu jis būna pakilęs, tai automatiškai vizualiai paplūdimiai atrodo labai susiaurėję.

Kitas dalykas, smėlis, susikaupęs krante, dažnai nukeliauja į kopagūbrį. Kai šis platėja, atrodo, kad paplūdimys susiaurėja. Tai labai gerai matyti Smiltynėje. Gera smėlio akumuliacija yra tarp Smiltynės ir Alksnynės.

G. Žilinsko teigimu, Klaipėdos paplūdimių krantai išlieka santykinai stabilūs. Žiemą jie dėl audrų paprastai būna siauresni, o vasarą platesni. „Paplūdimių matavimai turi būti daromi panašiomis sąlygomis ir susieti su vidutiniu daugiamečiu jūros lygiu. Mes juos bandome daryti gegužę, birželį, kai nusistovi anticiklonai“, - sako jis.

Kranto pokyčiai per metus

Vertinant kranto pokyčius Klaipėdos miesto žemyniniame jūros krante 2024-2025 metų laikotarpiu didžiausi pokyčiai, G. Žilinsko teigimu, vyko paplūdimyje, o kopagūbris išliko praktiškai nepakitęs. Išimtį sudaro tik trumpose atkarpėlėse užfiksuota nedidelė arda ties kopagūbrio papėde bei jo vakariniame šlaite. Kranto linijos padėties pokyčiai nebuvo dideli.

Ryškesnis kranto linijos atsitraukimas bei smėlio kiekio paplūdimyje sumažėjimas užfiksuotas Pirmosios Melnragės bei Girulių rekreacinių zonų šiaurinėse pusėse. Kranto atkarpose tarp Pirmosios Melnragės ir Girulių bei Pirmosios Melnragės pietinėje pusėje užfiksuotas smėlio kiekio paplūdimyje padidėjimas. Likusiose kranto atkarpose kranto būklė santykinai nepakito.

G. Žilinskas sako, kad apibendrintai vertinant visą 5,2 km Klaipėdos miestui priklausantį jūros kranto ruožą nuo šiaurinio molo iki Pajūrio regioninio parko galima teigti, kad jame vyravo akumuliacinės tendencijos. 

Kranto linija per šiuos metus jame pasislinko į jūrą vidutiniškai 2,5 m, krante susikaupė apie 10 000 kubinių metrų smėlio. Taigi, nepaisant gana audringų gruodžio ir sausio, krantas išliko gana stabilus. 2,5 m pasislinkimas, mokslininkų manymu, yra nereikšmingas.

Pasak G. Žilinsko, didesnė problema šiame kranto ruože yra labai netolygūs kranto pokyčiai išilgai kranto. Didelį kranto dinamikos neapibrėžtumą šiame ruože lemia audrų metu susiformuojančios protrūkio srovės. Nors jos apima santykinai neilgas kranto atkarpas, tačiau jų formavimosi vietose iš kranto išplaunamas didelis smėlio kiekis.

Bene geriausias pastarųjų metų tokio eksceso pavyzdys - pietinė centrinio išėjimo prie jūros tako pusė Pirmojoje Melnragėje. Čia pastaraisiais metais audrų metu dažnai formuojasi protrūkio srovės, todėl stipriai paplaunamas paplūdimys, ardomas ir kopagūbris. Dėl to nukenčia ir kopagūbrio viršūnėje įrengta apžvalgos aikštelė.

Daugiametės dinamikos tendencijos

G. Žilinskas sako, kad vertinant kranto būklę daug svarbesnės yra ne atskirų metų, o daugiamečiai jo pokyčiai. Kadangi audringesniais metais krantas labiau ardomas, o ramesniais dažnai jame kaupiasi smėlis, tai analizuodami pokyčius trumpuoju laikotarpiu galime gauti prieštaringus duomenis. Todėl svarbiau yra žinoti, į kurią kranto pusę judėjimas vyksta per ilgesnį laikotarpį. Tada lengviau yra prognozuoti jo galimus pokyčius ateityje.

© Nuo bangų aukščio tiesiogiai priklauso ir užliejamo paplūdimio plotis audrų metu.

Analizuojant pastarųjų 30 metų (1995-2025 m.) Klaipėdos miesto jūros kranto dinamikos tendencijas nustatyta, kad reikšmingiausi šiame kranto ruože vykstantys pokyčiai betarpiškai siejasi su Klaipėdos uosto molų bei jų rekonstrukcijos poveikiu, taip pat ir su įplaukos kanalo gilinimo darbais. 

Jie lėmė, kad arčiau uosto molų, maždaug iki 1 km, stebimi kranto ardos procesai. Čia, per 30 metų laikotarpį kranto linijai atsitraukus nuo 10 iki 35 metrų, iš kranto buvo išplauta vidutiniškai nuo 30 iki 108 m3 smėlio per metus.

Reikšmingiausi kranto ruože vykstantys pokyčiai betarpiškai siejasi su Klaipėdos uosto molų bei jų rekonstrukcijos poveikiu.

Dalis išplauto smėlio buvo pernešta į šiaurę ir akumuliuojama 1,5-3 km atstumu nuo uosto molo. Čia, vyraujant nedideliam kranto linijos pasislinkimui į jūrą, krantas pasipildė vidutiniškai nuo 12 iki 160 m3 smėlio per metus. Dar šiauriau krantas vystėsi sąlyginai laisvai be ženklesnės uosto įtakos. 

Čia, nepaisant didelės atskirais metais kranto linijos padėties kaitos (nuo +14 m iki -29 m), ryškesnės daugiametės kranto linijos tendencijos nenustatytos.

Apibendrintai vertindamas visą 5,2 km Klaipėdos miestui priklausantį jūros kranto ruožą nuo šiaurinio uosto molo iki Pajūrio regioninio parko mokslininkas teigia, kad jame vyravo akumuliacinės tendencijos. Per 30 metų šio viso ruožo krante susikaupė apie 38 680 m3 smėlio. 

Tačiau sąnašų kiekio dinaminės tendencijos išilgai kranto nebuvo vienodos: arčiau uosto molo (apie 1 km atstumu) vyravo arda, o toliau į šiaurę nuo uosto molo vyravo akumuliacija.

Teigiamai vertinamas pamaitinimas

Mokslininkai teigiamai vertina 2022 metų liepos 29-rugpjūčio 11 d. priekrantės sąnašų papildymo darbus labiausiai pastaraisiais dešimtmečiais ardomo Pirmosios Melnragės pietinės pusės kranto ruože. Šių darbų metu pavėjinėje uosto pusėje 750 m ilgio priekrantės ruože tarp 2 ir 3,5 m gylio izobatų buvo nugramzdinta apie 80 000 m3 smėlio, suformuojant lygiagrečiai kranto linijai povandeninį pylimą - gamtinio sėkliaus analogą.

Jeigu vandens lygis būna pakilęs, tai automatiškai vizualiai paplūdimiai atrodo labai susiaurėję.

"Pamaitintas ruožas prie molų net mane nustebino. Buvo išpiltas santykinai mažas smėlio kiekis. Klaipėdos savivaldybė organizavo žabtvorių pynimo, uždengimo šakomis darbus. Nepaisant praradimų, kurie atsirado dėl uosto statybos darbų, ten paplūdimiai labai atsistatė. Ir dabar, jeigu neaudringas oras, gerai matyti, kiek jie yra praplatėję. Netgi ten, kur visą laiką buvo smėlio deficitas, pradėjo kauptis smėlis.

Pavasarį mes atlikome matavimus toje vietoje - paplūdimys buvo labai praplatėjęs. Rudenį dar darysime matavimus, bet šiaip tas eksperimentas labai pasitvirtino. Ten, kur buvo išpilta - nuo šiaurinio molo dzoto vadinamosios Memelio baterijos link, ten paplūdimiai puikiai atsilaikė po žiemos, o šiauriau juos kažkiek paplovė", - teigė G. Žilinskas.

Pasak jo, būklė labai pagerėjo toje vietoje, kur buvo nuplautas žvejų sandėlis. Mokslininko manymu, geriau tarnautų smėlis, jeigu jis būtų pilamas tiesiai į paplūdimius, bet tai daug brangiau kainuoja. G. Žininsko manymu, dabar smėlį jau reikėtų pilti truputį toliau į šiaurę, kad pridengtų centrinę dalį.

Ką byloja tyrimai

Krantotyros ir krantotvarkos darbuotojų vykdomų tyrimų metu nustatyta, kad didžioji dalis smėlio iš suformuoto sėkliaus judėjo kranto link. Po 3 metų apie 25 proc. (20 000 m3) išpilto smėlio buvo akumuliuota krante. Kranto linija šiame ruože pasislinko jūros pusėn vidutiniškai 12,3 metro. 

© Pirmojoje Melnragėje pastaraisiais metais audrų metu dažnai formuojasi protrūkio srovės, todėl stipriai paplaunamas paplūdimys.

Didžiausias teigiamas 18 m poslinkis užfiksuotas įlankos viduryje, iki tol intensyviausiai ardomoje atkarpoje, įlankos kraštuose teigiami pokyčiai žymiai mažesni - 6 m. Nedidelės amplitudės gylių pokyčiai užfiksuoti ir tarp 4.0-5.6 m izobatų. Per trejus metus nuo sąnašų papildymo judėjimas į didesnius gylius, o kartu ir į įplaukos kanalą, nenustatytas.

Šiauriau sąnašų papildymo vietos panašaus ilgio kranto atkarpoje kranto linija per 3 metus atsitraukė vidutiniškai 9 m, krantas prarado daugiau kaip 13,6 tūkst. m3 smėlio.

G. Žilinsko teigimu, didelę įtaką kranto stabilizacijai sąnašų išpylimo rajone turėjo ne tiek į krantą išmestas smėlis, kiek gylių sumažėjimas viršutinėje priekrantės dalyje - tarp kranto linijos ir 4 m gylio izobatos. Čia sumažėjus gyliams bangos audrų metu patiria didesnę transformaciją gožos zonoje. Todėl krantą pasiekia žemesnės ir mažesnės energijos bangos.

Nuo bangų aukščio tiesiogiai priklauso ir banginės patvankos dydis, o kartu ir užliejamo paplūdimio plotis audrų metu. Seklesnė priekrantė jūroje priverčia didesnes bangas prarasti energiją, kai jos atplaukia į krantą. Todėl priekrantės seklėjimas skatino kranto erozijos intensyvumo mažėjimą.

Kas daro įtaką

Pasak G. Žilinsko, per pastaruosius penkerius metus audros labai padažnėjo. Jeigu laikotarpis tarp uraganinių audrų trumpėja, tada krantas nespėja atsistatyti ir vėl traukiasi.

Paklaustas, ar šią vasarą padažnėjusios liūtys gali daryti kokį nors poveikį krantams, G. Žilinskas atsakė: "Galiu pasakyti, kad jos gali turėti daugiau teigiamą nei neigiamą poveikį. Tada ženkliai sumažėja poilsiautojų, kurie labai nudrengia kopagūbrį.

Kitas dalykas, kai būna tokia lietinga vasara, daug ilgiau išsilaiko žolės, kurios stabdo kopagūbrio smėlio byrėjimą. Jeigu nelyja, iš paplūdimio nešamas smėlis į kopagūbrį užkliūna už žolių ir nusėda, tada tvirtėja kopagūbris. Svarbiausia, kad jo jūrinė pusė kuo daugiau kauptų smėlio.

Pati kranto padėtis neblogėja, tik kranto linija po truputį pasistumia į jūrą, bet ne visur. G. Žilinsko teigimu, didžiausios problemos Lietuvoje yra ten, kur yra hidrotechniniai įrenginiai: Klaipėdos uosto šiaurinė pusė, Šventosios uosto šiaurinė pusė, Palangos tilto šiaurinė pusė, Latvijoje Liepoja, Ventspilis - kur tik yra šiaurinė pavėjinė pusė, yra tam tikra cirkuliacija ir ten plauna krantus. 

Kranto atkarpose tarp Pirmosios Melnragės ir Girulių bei Pirmosios Melnragės pietinėje pusėje užfiksuotas smėlio kiekio paplūdimyje padidėjimas.

O priešvėjinėje pusėje - na, pvz., Šventojoje platūs paplūdimiai, Smiltynėje. Aksioma - priešvėjinėje pusėje prieš molus smėlis yra akumuliuojamas, o pavėjinėje pusėje - išplaunamas. Čia visame pasaulyje žinomi dėsningumai", - sako G. Žilinskas.

Pasak mokslininko, ir Palangoje paplūdimiai buvo platūs, kol nebuvo ištrauktos tilto atramos ir akmenys.

„Atsimenu, kai Palangoje kurį laiką paplūdimiai nebuvo tvarkomi, tai tarp Palangos tilto ir Birutės kalno buvo 32 galingos griovos. Kai pradėjo tvarkyti, statyti laiptus, tiesti takus, kopas dengti eglišakėmis, pernai jų jau buvo likę tik dvi. Smėlis nebuvo išnešamas, išplaunamas, kopagūbris nebuvo skaidomas“, - teigė G. Žilinskas.

Pasak jo, Liepojoje buvę kariniai statiniai, netgi vienas trijų aukštų pastatas yra apsemti vandens. Ten kranto linija po truputį traukiasi. Latviai nieko nedaro, jiems užteks daugiau kaip 400 km kranto linijos. Lenkai pirmieji pradėjo daryti pamaitinimus smėliu. Lenkijoje buvo plaunamas net geležinkelis. Ten išsilaikiusio smėlio rezultatai labai geri.

Mokslininko manymu, mums atskirose probleminėse vietose reikia arba taikyti krantotvarkos priemones, arba kaip latviams su tuo susitaikyti.