Naršomi pietinių uosto vartų projektiniai pasiūlymai

Priminsime, kad minėtus projektinius pasiūlymus parengė UAB „Sweco Lietuva“ vadovaudamasi Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu, Klaipėdos uosto bendrojo plano ir parengtais uosto pietinių vartų techninės koncepcijos sprendiniais.

Planuojama ir marina

Tuose pasiūlymuose numatyta įrengti dvi apsaugines dambas pietinėje uosto dalyje - pietinę ir šiaurinę. Tai būtų svarbiausias statinys, būtinas užtikrinti tinkamą hidrodinaminį režimą Klaipėdos sąsiauryje po to, kai bus pagilinta Klaipėdos uosto akvatorija.

Beje, planuojama pastatyti krantinę, skirtą keleiviniams keltams, o kranto linijoje su sausuma įrengti prieplauką (mariną) su laivams priimti reikalinga įranga, pontoniniais lieptais, laivams nuleisti ir iškelti skirtu kranu ir slipu, taip pat zoną buriavimo mokyklai. Marina būtų pritaikyta švartuoti daugiau kaip 300 laivų, kurių ilgis iki 15 metrų.

Parengtuose pasiūlymuose numatyta ir galimybė ateityje sujungti Karaliaus Vilhelmo kanalą su Kuršių mariomis, sudarant galimybę kanalu pasiekti Kuršių marias.

Pažėrė kritikos

Laiško redakcijai autorius, neviešinęs savo pavardės, teigia, kad projektuojamos dambos susiaurins kanalą nuo 1 500 m iki 500 m, kas turės didžiulį neigiamą poveikį.

Jam kyla abejonių dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos, kurią suderino visos suinteresuotos organizacijos. Kadangi buvo atliktas matematinis srovių modeliavimas (krypties, greičio, vandens kiekio, nešmenų bei ledų judėjimo), kyla klausimų, ar teisingai įvertinta padėtis ir padarytos išvados.

Laiške rašoma, kad pagal reglamentuojančius dokumentus statiniams, darantiems įtaką aplinkai, privalomas natūrinis ir plokštuminis modeliavimas. Tokie tyrimai atliekami specialiose laboratorijose, turinčiose atitinkamos srities kvalifikuotus specialistus.

Anot laiško autoriaus, pateiktoje PAV vertinimo ataskaitoje nėra būtinų duomenų Klaipėdos uosto pietinių vartų projekto parengimui, dėl to projektiniai pasiūlymai yra visiškai netinkami.

Pasak jo, projektiniai pietinių uosto vartų I etapo pasiūlymai parengti esą neatsižvelgiant į PAV išvadas. Kadangi konstrukcija išliko nepakitusi, tai reiškia, kad esą bus plaunamas Kuršių nerijos (UNESCO objekto) krantas. Pagal Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gaires, šalys narės įsipareigoja pranešti Pasaulio paveldo komitetui apie kylančią grėsmę pasaulio paveldo vertybei dėl pramoninės ar urbanistinės plėtros.

„Aišku tik viena - Klaipėdos jūrų uosto pietinių vartų techninio projekto paruošimas priešlaikinis ir neišdirbtas“, rašoma laiške.

Direkcija atvira dialogui

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad direkcija yra atvira dialogui tiek su įvairiomis įmonėmis, tiek su kiekvienu gyventoju individualiai. Jis apgailestavo, kad kritines pastabas pateikęs asmuo neprisistatė.

„Planuodami pietinės uosto dalies plėtrą bei akvatorijos gilinimą, siekiame būti pasiruošę ateities projektams. Pietiniai vartai bus naudojami ne tik įprastoms uosto veikloms, spręs gamtosauginius klausimus, čia taip pat numatome ir mažųjų bei pramoginių laivų marinos infrastruktūrą. Šis klausimas labai aktualus Klaipėdos miestui, buriuotojams ir mažųjų laivų savininkams, tad vertiname kiekvieną nuomonę“, - sakė A. Latakas.

Jo teigimu, Uosto direkcija yra pateikusi UNESCO Pasaulio paveldo centrui Uosto bendrojo plano (prieš jį tvirtinant) medžiagą bei parengto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinio ir vidinio laivybos kanalo tobulinimo (gilinimo ir platinimo), pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstravimo ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimo bei pietinių uosto vartų statybos poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio pasaulio paveldo vertybei vertinimo medžiagą.