Ne visuose Afrikos uostuose pasiimsi grynųjų pinigų

Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) oficialios nuomonės šiuo klausimu dar nepareiškė. Jos pirmininkas Petras Bekėža teigia žinąs, kad yra ir Lietuvos laivų savininkų, vedančių dvigubą buhalteriją. Pasak jo, tai pavyksta išsiaiškinti gavus jūrininkų skundų.

LLSA vykdomasis direktorius Gintautas Kutka sako, kad vajus dėl grynųjų pinigų kilo dėl vairuotojų. Jie pasirašo kasos orderius, kad gavo pinigus, o paskui paaiškėja, kad negavo ir t. t. „Mes grynųjų pinigų naudojame labai mažai, bet kartais jų prireikia. Jeigu bus uždrausta visu 100 proc. naudoti grynuosius, tada atsiras tam tikrų problemų. Ne visuose Afrikos uostuose yra galimybė pasiimti grynųjų pinigų“, - tvirtina jis.

Kreiptasi į Seimo narius

LLSA dėl Darbo kodekso pakeitimo projekto kreipėsi į Seimo Socialinių reikalų ir darbo, Biudžeto ir finansų komitetus, kreipimosi kopiją nusiuntė ir Susisiekimo ministerijai.

Laivų savininkai sako suprantą Seimo narių susirūpinimą ir priežastis, dėl kurių norima panaikinti grynųjų pinigų mokėjimą darbuotojams. Jie teigia, kad daugelis Lietuvos laivybos kompanijų su darbuotojais atsiskaito ne grynaisiais pinigais, o perveda juos į banko sąskaitas.

Tačiau tam tikrais atvejais, priklausomai nuo to, kokiame regione dirba Lietuvos laivas, jūrininkams būna reikalingi grynieji pinigai dėl jų pačių patogumo, pavyzdžiui, Afrikos ar Lotynų Amerikos uostuose.

Šiuose regionuose jūrininkai ne visada gali išsiimti grynųjų pinigų bankomatuose. Jūrininkai už į laivus pristatomas asmens higienos prekes turi atsiskaityti ne vietine valiuta, o JAV doleriais ar eurais. G. Kutka atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu dėl COVID-19 situacijos jūrininkų išėjimas į krantą yra gerokai ribojamas.

Grynuosius numato konvencijos

LLSA atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimas grynaisiais pinigais yra numatytas tiek laivuose naudojamose Tarptautinės transporto federacijos (ITF) standartinėse kolektyvinėse sutartyse, tiek Lietuvos ratifikuotoje Tarptautinės darbo organizacijos 2006 metų konvencijoje dėl darbo jūroje. Tokios nuostatos laikomasi ir naujausiuose Lietuvos prekybinės laivybos įstatymo pakeitimuose.

Lietuvos laivų savininkams kyla klausimas, ar, įgyvendinus Seimo narių siūlomą Darbo kodekso pakeitimą, Prekybinės laivybos įstatymas turėtų pirmenybę Darbo kodekso atžvilgiu kaip specialusis įstatymas. "Nors atsiskaitymo grynaisiais poreikis Lietuvos laivybos kompanijose minimalus, grynųjų pinigų išmokėjimo būdas yra numatytas tarptautinėje teisėje ir praktikoje.

Todėl manytume, kad reikėtų išlaikyti grynųjų pinigų išmokėjimo galimybę įvedant tam tikrus saugiklius, kad šia teise nebūtų piktnaudžiaujama. Siekiant teisinio aiškumo siūlytume papildyti projektą nuoroda, kad šio Darbo kodekso straipsnio nuostatos netaikomos tada, jei kiti teisės aktai numato kitaip", - rašoma LLSA kreipimesi į Seimo narius. G. Kutkos manymu, galbūt būtų galima sudėti tam tikrus saugiklius, kad grynieji pinigai nebūtų masiškai naudojami, t. y. sumažinti mastą, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama.

Pavyzdžiui, nustatoma kokia nors suma per mėnesį, kurios nebūtų galima viršyti išmokant atlyginimus grynaisiais.

Dėl dvigubos buhalterijos

LJS pirmininkas P. Bekėža taip pat mano, kad grynųjų pinigų klausimas iškilo dėl autotransporto vežėjų. „Didžiojoje Lietuvos laivybos kompanijų dalyje su jūrininkais atsiskaitoma pervedant pinigus į sąskaitas ir grynieji pinigai praktiškai nefigūruoja. Gal tik kokia nors nedidelė firmelė, turinti vieną kitą laivą, mėgina atsiskaityti grynaisiais pinigais, bet jų tikrai nedaug“, - sakė jis.

P. Bekėžos teigimu, kai atsiskaitant su darbuotojais figūruoja grynieji pinigai, gana lengva nuslėpti kai kuriuos dalykus. Tačiau, jo manymu, įgudusiems tikrintojams nesunku susigaudyti. Pavyzdžiui, LJS ir Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos inspektorius Andrejus Černovas tikrina ir užsienio laivus, kai jūrininkai kreipiasi į ITF dėl neišmokėtų atlyginimų arba dvigubos buhalterijos, ir atranda tą paslėptą buhalteriją. Bendrovės dokumentuose turi būti pažyma apie pinigų išmokėjimą jūrininkui grynaisiais, ant kurios turi būti ir jo parašas, kad jis gavo tiek ir tiek grynųjų pinigų.

"Dėl dvigubos buhalterijos neretai dalis pinigų jūrininkui išmokama grynaisiais, o kita pervedama į sąskaitą.

Tačiau toks sukčiavimo būdas labai greitai išaiškėja ir galima sugaudyti galus, kurioje kompanijoje vedama dviguba buhalterija. Kai jūrininkai pasiskundžia, mes juos greitai surandame. Kaip pasireiškia dviguba buhalterija? Popieriuje jūrininkas pasirašo, kad gavo tokį atlyginimą arba kad į banką pervesta tiek ir tiek pinigų. Jeigu jo parašo nėra, pateikiama pažyma, kad jam sumokėti visai kiti pinigai. Kiek man žinoma, vežėjų įmonėse gerokai dažniau vedamos dvigubos buhalterijos. Didžioji dalis vairuotojų yra iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos. Jie nemoka kalbos, jiems pakiša kokį nors popierių, jie pasirašo. Vairuotojui pervedama viena suma, o parodyta, kad jis gavo visai kitą pinigų sumą. Transporto profesinė sąjunga jau yra laimėjusi ne vieną teismą, ten šimtai bylų eina", - aiškino LJS vadovas.

Pasak P. Bekėžos, dvigubos buhalterijos atvejų yra pasitaikę ir tarp Lietuvos laivų savininkų, tarp tų, kurie savo laivus yra įregistravę vadinamųjų patogių vėliavų šalyse. LJS pirmininko teigimu, tikrai yra tokių laivų savininkų, kurie dirba „juodai“. „Daliai Lietuvos laivų savininkų asociacijos narių irgi reikalinga ta “makliavonė„ su dviguba buhalterija. Dalį jie išmoka grynaisiais pinigais, dalį perveda jūrininkams į sąskaitą, užsiima dviguba buhalterija ir taip pasidaro didesnius pelnus. Mums žinomi jų juodi darbeliai, kuriuos aptinkame gavę jūrininkų skundus“, - teigė LJS pirmininkas ir pridūrė žinantis tokių, kurie taip dirba.

LJS savo nuomonės dar nepareiškė

P. Bekėžos manymu, ne dėl Lietuvos laivybos kompanijose pasitaikančių įmonių su dviguba buhalterija, nes tai nėra dažni atvejai, norima uždrausti grynųjų pinigų naudojimą, tačiau įstatymai paprastai rengiami visiems vienodi, o paskui procesas reguliuojamas poįstatyminiais aktais.

Anot jo, Susisiekimo ministerija nori sutvarkyti autotransporto sektorių apmokėjimo už darbą atžvilgiu ir dienpinigių mokėjimą, nes ten daug visokių landų įmonių savininkams pasipelnyti žmonių sąskaita.

„Todėl Susisiekimo ministerija ir nori pataisyti įstatymą. Manau, pačiame įstatyme galėtų būti nurodoma, kad tai taikoma tik autotransporto tolimųjų reisų vairuotojams ar jų įmonėms. Taip, Tarptautinėje konvencijoje teigiama, kad užsienio uostuose jūrininkams turi būti mokami grynieji pinigai“, - tvirtino P. Bekėža.

LJS vadovas mano, kad įstatymo pataisos dėl grynųjų pinigų reikalingumą sąjungos taryba dar turėtų gerai apsvarstyti. Kol kas LJS šiuo klausimu savo oficialios nuomonės nėra pareiškusi. „Laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, kolektyvinėse sutartyse, kurias jie pasirašo su mumis, yra įrašyta, kad darbo užmokestis sumokamas pervedant pinigus į bankų sąskaitas. Mūsų sutartyse grynieji pinigai nefigūruoja“, - tvirtino P. Bekėža.