Nuskendusius tinklus vaiduoklius iš jūros traukia tik entuziastai

„Baltijos jūroje mes neturime koralinių rifų, negalime pasigirti spalvotomis žuvytėmis, bet turime daug neblogai išsilaikiusių nuskendusių laivų. 

Tai pagrindinis dalykas, kuris įdomus narams šioje jūroje. Mes neriame prie jų“, - sako VšĮ Oktopuso nardymo centro vadovas Arūnas Vainora.

„Mes jau daugelį metų vykdome Lietuvos ežerų valymo akcijas. Nuo 2010 metų organizuojame jas tokiuose ežeruose kaip Balsys, Galvė, Salotė, taip pat Vievio ir Totoriškių ežerai. Jos subūrė stiprią bendruomenę. 

Paskutinėje akcijoje dalyvavo daugiau nei 120 narų ir kitų dalyvių, kurie ištraukė daugiau 10 m² šiukšlių. 

Kiekvienais metais dalyvių skaičius didėja 25-30 proc. Pastaruoju metu veiklą išplėtėme ir į jūrą“, - teigia „Nardymo akademijos“ vadovas Andrius Albrikas.

Pasak jo, kai žmogus išmoksta nardyti, tai suteikia didelį malonumą. Tie, kurie įgyja daugiau patirties, nori prisidėti prie įvairių iniciatyvų ir prasmingų veiklų. 

Hobis, kuriuo dar prisidedi prie visuomenės ir gamtos gerovės, suteikia dvigubą ar trigubą grąžą.

„Mokymai nardyti - mūsų kasdienė veikla. Kai išmokai žmones tai daryti, natūraliai norisi suteikti jiems galimybę pritaikyti įgytas žinias. 

Džiugu, jei dar galima nukreipti juos visuomenei naudinga ekologine kryptimi“, - kalbėjo „Nardymo akademijos“ vadovas.

Ištraukė 85 kg tinklų

Praėjusį savaitgalį Baltijos jūroje, maždaug 30 km nuo uosto vartų, „Nardymo akademijos“ narai traukė nuskendusius tinklus. 

Šeštadienį ir sekmadienį paieškos ir kėlimo darbus atliko septynių narų komanda su pagalbininkais. 

Susiskirsčiusios poromis, komandos padarė po keturis nėrimus ir iš 34 metrų gylio ištraukė 85 kg tinklų.

Paklaustas, ar šiais metais dar planuojamos tinklų ištraukimo akcijos, A. Albrikas atsakė, kad norėtų surengti dar kelias akcijas, tačiau tai priklausys nuo oro sąlygų, kurios rudenį dažnai būna permainingos. 

Šiuo metu akademija ieško partnerių, kurie galėtų prisidėti prie projektų, padedančių išvalyti Baltijos jūrą ir saugančių jos ekosistemą.

Optimalus gylis - iki 30 metrų

A. Albrikas teigia, jog nardymo objektus stengiamasi pasirinkti tokius, kad jie būtų prieinami kuo didesniam žmonių ratui. 

Optimalus gylis, jo nuomone, yra apie 30 metrų. Problemos, esančios 50-70 metrų gylyje, yra labai panašios, tačiau tik nedaugeliui narų pavyksta dirbti tokiomis sudėtingomis sąlygomis.

„Esame atradę labai įdomių istorinių laivų, esančių 70-80 metrų gylyje. Norime prisidėti prie jų išsaugojimo ir tyrinėjimo. Tai labai įdomi kryptis, kurią norėtume toliau plėtoti“, - sako A. Albrikas.

Nuskendusių tinklų traukimas - sudėtingas darbas: reikia užtikrinti apšvietimą, saugumą, o laikas po vandeniu yra ribotas. 

Pavyzdžiui, 30 metrų gylyje darbui galima skirti apie 30 minučių. Per tą laiką reikia surasti tinklus, įvertinti aplinką, pasikabinti pakeliamuosius maišus, atnarplioti tinklą nesusipainiojus ir nupjauti jį per trumpą laiką. 

„Per vieną vasaros akciją ištraukėme 70-80 kilogramų tinklų. Dviese sunkiai atkėlėme“, - pasakojo A. Albrikas.

Penkios pagrindinės kryptys

A. Albrikas teigia, kad narai, turintys daugiau patirties, noriai prisideda prie pamestų tinklų traukimo iniciatyvos. 

Paklaustas, iš kur narai gauna informaciją apie nuskendusius tinklus, jis atsakė: „Visi duomenys jūrlapiuose yra atnaujinami. Informaciją gauname ir iš žvejų. 

Tikriname objektus, kurie būna pažymėti kaip kliūtys, ir taip ieškome.“

Pasak jo, kai kurie laivai problemų turi jau seniai, tačiau prie jų kol kas nebuvo dirbama. „Kai turėsime daugiau pasirengusių žmonių ir finansavimo šaltinių, galėsime daugiau dėmesio skirti ekologinėms problemoms“, - teigė jis.

A. Albrikas išskiria penkias pagrindines kryptis, į kurias orientuojasi „Nardymo akademija“:

1. Mikroplastiko kiekio mažinimas.

2. Ekokultūros saugojimas (pvz., ruonių, žuvų bei kormoranų apsauga nuo tinklų).

3. Kultūros paveldo apsauga (tinklai vaiduokliai ardo istorinius laivus, kurie įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą).

4. Nardymo saugumo užtikrinimas (siekiama, kad mažiau patirties turintys narai nesusipainiotų tinkluose).

5. Visuomenės informavimas apie problemas po vandeniu.

Padėtų Klaipėdos savivaldybės prisidėjimas

„Nardymo akademija“ bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu ir konsultuojasi su profesoriumi Vladu Žulkumi, kuris įkūrė KU Povandeninių tyrimų centrą. 

Šis centras nustatė daugiau kaip 100 vietų Lietuvos vandenyse, kuriose nuskendo laivai.

Norint spręsti po vandeniu kylančias problemas, ne mažiau svarbus yra finansavimas. „Džiugu, kad verslas prisijungia prie mūsų iniciatyvų, tačiau norėtųsi, kad labiau prisidėtų ir vyriausybinės institucijos“, - sakė A. Albrikas.

Pasak jo, be tokių rėmėjų kaip „Neste Lietuva“ būtų sunku vykdyti šiuos darbus. Prie projektų savo lėšomis prisideda ir pavieniai žmonės bei pati „Nardymo akademija“.

„Norėtųsi, kad prie mūsų akcijų prisidėtų ir Aplinkos ministerija, Klaipėdos savivaldybė. Siekiame tarpinstitucinio bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis“, - pridūrė A. Albrikas.

Kuria skulptūrų parką

„Nardymo akademija“ turi nardymo centrą Plateliuose. Pagrindinė jos veikla yra pedagoginė - švietimas ir mokymai, tačiau akademija taip pat vykdo įvairius kūrybinius projektus. 

Dar 2010 metais „Nardymo akademija“ Plateliuose pirmoji Lietuvoje įkūrė povandeninę meno galeriją, kur narai galėjo po vandeniu ne tik kurti meną, bet ir jį eksponuoti - paveikslus, fotografijas, stiklo vitražus.

Tokie projektai suteikia žmonėms galimybę atsipalaiduoti, grožėtis menu ir paversti nardymą įdomia bei malonia veikla. 

Šiais metais darbai buvo eksponuojami „Nardymo akademijos“ centro filiale Sudeikiuose, Utenos rajone, Alaušo ežere. Ten taip pat pradėtas kurti povandeninis skulptūrų parkas", - pasakojo A. Albrikas.

Šiemet sąlygos buvo geros

Pagrindinė VšĮ Oktopuso nardymo centro darbo vieta yra Klaipėdoje, Baltijos jūroje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse. 

Centro vadovas A. Vainora sako, kad šiemet buvo labai gera vasara, geras sezonas, nes jūra buvo rami, vyravo labai geros sąlygos. Daug nardyta ir prie nuskendusių laivų, atlikti jų stebėjimai.

"Yra žmonių, kuriems nardymas - gyvenimo būdas. Jie nardo kiekvieną savaitgalį ir kiekvieną laisvą dieną. 

Yra žmonių, kurie labai domisi istorija, nuskendusiais laivais, kuriuos jie lanko kaip povandeninį muziejų. Tačiau tokių žmonių, kurie gali tai padaryti, žemėje labai nedaug.

Šiemet turėjome daug galimybių išplaukti į jūrą, ten panerti, kas būna ne kiekvienais metais. Tie žmonės, kurie mėgsta nardymą būtent tokiose vietose, jiems šiemet buvo labai geros sąlygos. Mes turime truputį daugiau nei 20 įvairių objektų, prie kurių neriame. 

Ką parodyti jūroje, tikrai turime. Bet joje nardyti gali tik sertifikuoti narai. Jūroje ir vanduo šaltas, ir matomumas nelepina. 

Nėra taip, kad žmogus sugalvojo ir nardo sau Baltijoje. Čia reikalinga patirtis ir kvalifikacija. Pas mus tokių žmonių yra 20-30“, - sako “Oktopuso" vadovas.

Laivus ardo bangų muša

"Dauguma nuskendusių laivų yra arba Antrojo pasaulinio karo laikų, arba dar senesni. Tie laivai, kurie yra nedideliame, pavyzdžiui, mažiau nei 20 metrų gylyje, yra labai stipriai ardomi stichijos, bangų mūšos. Jie natūraliai rūdija, yra. Nuo to žmogus, manau, yra bejėgis juos apsaugoti. 

Tai natūralus senėjimo ir irimo procesas, kuris neišvengiamai laivą anksčiau ar vėliau pribaigs ir iš jo liks tik metalo laužo krūva, kuri nebeturės vizualinės vertės. 

Tie, kurie nardė prie tų laivų prieš dvidešimt metų ir tai daro šiandien, mato didžiulius pasikeitimus.

Laivai, kurie yra giliau, kur vanduo stabilus, yra geriau išsilaikę ir jų ilgaamžiškumas didesnis. Jie mažiau veikiami stichijos, bangų ir srovių", - pasakojo A. Vainora.

Mokymo bazė - Platelių ežere

„Oktopuso“ nardymo centro mokymo bazė yra Plateliuose. Dauguma narų išmoksta nardyti čia. Pasak įstaigos vadovo A. Vainoros, kadangi šiemet Platelių ežere vanduo nebuvo skaidrus, mokymo sąlygos buvo nelengvos. Bet, jo manymu, kuo sunkesnės sąlygos mokytis, tuo geresni rezultatai vėliau.

Šiemet „Oktopuso“ instruktoriai nardyti mokė gana nemažai žmonių. Per šį sezoną išduota apie 100 įvairių sertifikatų. 

Dauguma žmonių mokosi nardyti tam, kad galėtų važiuoti į kokias nors keliones, į šiltuosius kraštus. Buvo ir tokių, kurie kėlė savo kvalifikaciją, tobulinosi. Svečiavosi jūrinių šalių klubų atstovai. Sezonas šiemet ir Plateliuose buvo geras.

„Nardymo akademijos“ ir VšĮ Oktopuso nardymo centro nuotr.