Priėmė sprendimą panaikinti „Smiltynės perkėlą“

Pasak ministro dėl šio sprendimo ilgai buvo diskutuojama. Taip bus siekiama taupyti valstybės lėšas. Skaičiuojama, kad prijungus bendrovę prie uosto direkcijos per metus pavyks sutaupyti apie 1 milijoną eurų administracinių ir kitų išlaidų.

Taip pat ministras užsimena, kad ateityje iš uosto direkcijos lėšų galėtų būti kompensuojamas lengvatas turinčių keleivių ir automobilių perkėlimas.

AB „Smiltynės perkėla“ nėra 100 proc. valdoma valstybės. Apie 1 proc. akcijų iš privačių investuotojų planuojama išpirkti.Ministras patvirtino, kad jie tikrai netaps uosto direkcijos akcininkais.

„Vakarų ekspresas" prieš tris savaites rašė, kad bendrovė „Smiltynės perkėla“ priversta įgyvendinti griežtą taupymo programą, nes įmonei jau dabar didelį susirūpinimą kelia galimas apyvartinių lėšų trūkumas.

Valstybės kompensuojamos lėšos už Neringos gyventojų ir kitų lengvatas turinčių asmenų nemokamą perkėlimą baigėsi gegužės mėnesį. Jei situacija nesikeis, nuo rudens gali būti mažinamas keltų reisų skaičius.

„Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas prognozuoja, kad šiemet valstybės įsiskolinimas įmonei už teikiamas lengvatas sieks apie 3,8 mln. eurų.

„Negaudami kompensacijos už nemokamą keleivių ir automobilių perkėlimą, nuo rudens būsime priversti mažinti reisų skaičių, galbūt atsisakyti naktinių reisų, ilginti tarpus tarp reisų. 

Kraštutiniu atveju gali tekti stabdyti susisiekimą iš Senosios perkėlos“, – sako M. Čiakas.

Pasak jo, vietiniams gyventojams suteiktų paslaugų skaičius kasmet auga, pernai siekė 44 proc. bendro srauto. M. Čiako teigimu, turistų ir poilsiautojų dalis mažėja, ypač tai jaučiama šiemet, kai vyrauja šalti orai. Pajamos iš poilsiautojų sumažėjo 10–15 proc.

E. Sabutis sako, kad valstybės įsiskolinimas už lengvatas turinčių keleivių perkėlimą yra paveldėtas. Jei nebūtų imtasi priemonių, "Smiltynės perkėla" po kelerių metų galėtų susidurti su mokumo problemomis.