Siekia pirmo lietuviško laivo kapitono atminimo įamžinimo

Liepojos uoste tragiškai žuvęs jūrų kapitonas J. Andžejauskas 1938 metais buvo palaidotas dabartinio Skulptūrų parko teritorijoje buvusiose Klaipėdos miesto kapinėse, kurios Antrojo pasaulinio karo bei sovietinio laikotarpio metu buvo suniokotos.

Pasak K. Povilaičio, tiksli kapitono palaidojimo vieta nežinoma. Asociacijos „Jūros veteranai“ narys siūlo kapinėse, suderinus su istorikais, architektais, politikais, pastatyti šio kapitono atminimą įprasminantį ženklą - skulptūrinį biustą, atminimo lentą su jo biografija ar kitą ženklą.

„Manau, tikslinga būtų klaipėdiečiams, ypač jaunimui, miesto svečiams priminti, kad Lietuva nepriklausomybės metais be garsiojo pirmojo uosto kapitono Liudviko Stulpino turėjo ir žymų jo bendražygį, daug darbų jūrinėje sferoje nuveikusį kapitoną Juozą Andžejauską“, - sako K. Povilaitis, buvęs iniciatyvinės kapitono Liudviko Stulpino atminimo įamžinimo grupės pirmininkas.

Kyla klausimas dėl atminimo įamžinimo finansavimo. K. Povilaičio teigimu, 1988-1990 metais atstatant antkapinį paminklą Liudvikui Stulpinui visos jūrinės pakraipos įmonės bei organizacijos buvo valdomos sovietinių funkcionierių. 

Jos ne tik neprisidėjo finansiškai prie paminklo atstatymo, bet ir šmeižė L. Stulpiną. Lėšos buvo surinktos ir paminklas buvo atstatytas.

„Esu įsitikinęs, kad visos dabartinės jūrinės įmonės, kurių daugelis vadovų gavo Liudviko Stulpino medalį, supras poreikį ir prisidės finansiškai. 

Įamžinti buvusių laisvos Lietuvos jūrų kapitonų vardus, manau, yra visų klaipėdiečių garbės ir sąžinės reikalas“, - sako K. Povilaitis.

Jis jau turi miesto mero Arvydo Vaitkaus patikinimą, kad šis klausimas bus pristatytas artimiausiame Klaipėdos miesto savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupės posėdyje.

Verta atminimo asmenybė

J. Andžejauskas buvo pirmojo lietuviško laivo „Jūratė“, kuris 1921 metais įplaukė į Klaipėdos uostą su mūsų trispalve, kapitonas.

Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas sako, kad apie kapitoną J. Andžejauską žinoma nemažai. Amžinatilsį Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romaldas Adomavičius aprašė visus jo nuopelnus. 

Dėl palaidojimo vietos reikėtų atlikti tyrimą: peržiūrėti to laiko spaudą, bandyti susirasti giminaičius, nuotraukų ir pan. Pasak istoriko, šis kapitonas buvo žinomas Latvijoje, latviai daugiau rašė apie jį nei lietuviai.

Istoriko teigimu, tvarkant Klaipėdos kapines išaiškėjo daug dalykų, detalių, bet apie J. Andžejausko palaidojimo vietą jų neturima. 

„Vieną dalyką galime tvirtai pasakyti. Jis buvo Romos katalikas. Mes žinome, kuriame kvartale tuo metu buvo laidojami katalikai. 

Iš turimos informacijos aiškėja, kad turbūt jo kapas yra vienetinis - žmonės buvo laidojami iš eilės.

Be ypatingo tyrimo galime pasakyti, kad jis buvo palaidotas Klaipėdos kapinėse katalikų kvartale“, - teigė D. Elertas ir pridūrė, kad reikėtų įprasminti „Jūratės“ kapitono, spalvingos asmenybės, daug nuveikusios propaguojant jūrinius reikalus, aktyvios buriavimo srityje, atminimą. 

Pasak istoriko, jis kiek galėdamas bandė įpūsti jūros dvasios lietuviams.