Pinigai iš pirmo žvilgsnio atrodo nemaži, bet turint omenyje, kad juos reikia išdalinti per septynerius metus (2021-2027 metų laikotarpis), jų nėra tiek daug. Kad ir kaip būtų, gauta maksimali suma, kokią buvo galima gauti NKŽVVG.
Priminsime, kad praeitu finansiniu laikotarpiu senajai Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupei buvo skirti 2 mln. eurų, tačiau dėl kilusių įvairių problemų, beveik visi pinigai buvo grąžinti ir perskirstyti kitoms šalies grupėms.
Naujosios KŽVVG valdybos pirmininkas Andrius Kairys sako, kad dabar grupės laukia ilgas ir sunkus darbas. „Pasidžiaugėme įveikę pirmąjį etapą - skirtos lėšos, viskas gerai, bet dabar laukia rimtas darbas - viso to projekto įgyvendinimas“, - sako jis.
Šaukimą teikti paraiškas dėl finansinės paramos gavimo ketinama skelbti šiemet kovą ar balandį. Paraiškas vertins minėtos grupės valdyba, o galutinį žodį tars Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Prioritetai
NKŽVVG vietos veiklos strategijos finansiniame plane įvardijami tokie prioritetai, kuriems iš viso numatyta skirti 771 tūkst. eurų: 1) tvaraus verslo vystymas visuose mėlynojo augimo sektoriuose, šiam prioritetui numatoma skirti 445 tūkst. eurų;
2) klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie kintančios aplinkos - 116 tūkst. eurų;
3) Klaipėdos žuvininkystės (įskaitant laivybą) paveldo išsaugojimo ir bendruomeniškumo stiprinimas - 210 tūkst. eurų.
Verslo plėtros strategijos finansinis planas pagal priemones:
1) sąlygų verslinei ir rekreacinei žvejybai bei turizmui sudarymas vystant nedidelės apimties viešąją infrastruktūrą ir jos valdymo būdus - 135 tūkst. eurų;
2) žuvininkystės produkcijos vertės didinimas investuojant į tvarias maisto sistemas, tiekimo grandinių trumpinimą - 150 tūkst. eurų;
3) žuvininkystės bei ją įvairinančių verslų kūrimasis ir plėtra, prioritetą teikiant inovatyvių mėlynosios bioekonomikos iniciatyvų skatinimui - 160 tūkst. eurų;
4) priemonių, prisidedančių prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo, taikymas žuvininkystėje - 116 tūkst. eurų;
5) bendruomenės gyvybingumo ir socialinės įtraukties stiprinimas per žuvininkystės (įskaitant laivybą) paveldo bei tradicijų puoselėjimą - 210 tūkst. eurų.
ŽVVG veiklos išlaidos - 150 357,75, ŽVVG teritorijos gyventojų aktyvinimo išlaidos - 50 119,25 euro, iš viso - 200 477 eurai.
Tikimasi naudos visuomenei
Paklaustas, ar būtų galima parengti, tarkime, Danės upės išvalymo projektą ir gauti finansavimą, A. Kairys atsakė, kad ne. Įgyvendinant šį projektą daugiausia dėmesio yra skiriama tam, kas susiję su žvejų bendruomene, jos interesais, ypač priekrantės žvejybai, mažiesiems žvejams. Pastarieji - labiausiai pažeidžiama grupė, nes yra labai priklausomi nuo meteorologinių sąlygų, neturi modernios technikos.
„Parama bus skiriama žvejams verslininkams, bet jiems apmokės tik 50 proc. projekto sumos, viešajai infrastruktūrai, pvz., uostelių infrastruktūrai gerinti, verslams perkvalifikuoti į kitus arba papildomiems verslams steigti tuo metu, kai negalima žvejoti, mėgėjiškos žvejybos sąlygoms sudaryti negalią turintiems žmonėms, edukacijai ir t. t.
Dar reikėtų paminėti projektus, susijusius su moksline veikla, tyrimais. Manau, kad pavyks ką nors naudingo padaryti visuomenei“, - kalbėjo NKŽVVG valdybos pirmininkas.
Pasak A. Kairio, dabar per 20 dienų reikia parengti detalesnį planą, kada bus kviečiama teikti paraiškas, kaip panaudoti pinigus. „Turi būti pasirašytas finansavimo susitarimas. Mes privalome pateikti šių metų finansinį planą. Tada prasidės procesas, bus skelbiami pirmieji šaukimai“, - sakė jis.
Visą informaciją bus galima rasti grupės tinklalapyje ir jos feisbuko paskyroje. Juose bus skelbiami ir tvarkos teikti paraiškas aprašai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą