Šventosios pakrantę gausiai nuklojo dumbliai: ekologas sako, kad jų drastiškai daugėja dėl mūsų pačių kaltės

Šįryt Šventosios pajūriu vaikščiojęs Aurelijus buvo nustebintas pakrantėje išvysto vaizdo: smėlį buvo padengęs storas dumblių sluoksnis. Iš skaitytojo atsiųstų nuotraukų matyti, kad banguojanti jūra dumblių išmetė išties gausiai.

Skaitytojas Aurelijus nusistebėjo tokiu gausiu dumblių kiekiu, tačiau Pajūrio regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Erlandas Paplauskis sako, kad viskas yra įprasta – panašių vaizdų Šventojoje galima išvysti kasmet jau daugybę metų.

Jis jau anksčiau Grynas.lt yra sakęs, kad dideli dumblių kiekiai yra žmonijos elgesio pasekmė.

„Dumblių gausa jūroje yra jos tręšimo azoto fosforu pasekmė. Kažkur nuleisdami tualetą, pirkdami duoną, kuri užauginta tręšiamuose laukuose, taip pat naudodami skalbiklius su fosfatais gyventojai, nesvarbu Vilniuje ar Alytuje, patręšia jūrą.

Dumblių dėl to daugėja ir tik daugės ir ateityje. Vis dėlto mažai tikėtina, kad visi žmonės pradės pirkti skalbiklius ir indaplovių tabletes be fosfatų. O vėliau atvažiavę prie jūros stebisi – iš kur tiek dumblių“, – tuomet komentavo jis.

Ekologo nuomone, Baltijos jūrą teršia ir intensyvus aplink ją esančių valstybių žemės ūkis.

„Eksportuojame apie keturis milijonus tonų grūdų. Kad jie užaugtų alinamame dirvožemyje reikia pilti milžiniškus kiekius trąšų. Ir ne tik Lietuvoje. Tą daro ir Švedija, Suomija, Vokietija – visos Baltijos jūros šalys.

Intensyvus žemės ūkis stipriai prideda trąšų į mūsų mažą jūrą, kuri nelabai atšviežinama iš vandenyno. Kiekvienais metais trąšų daugėja, nes tai, kas į ją pateko pernai, šiemet dar nebus išsivalę. Ir dumblių tik daugės“, – sakė jis.

Specialistas tuomet pridūrė, kad šiandien dar nėra masiškai pritaikyta technologijų, kurios leistų trąšas tiekti augalui tiesiai į šaknis, todėl jos išbarstomos lauke ir tada jau nuo meteorologinių sąlygų priklauso, kiek jų bus nuplauta. Jo nuomone, yra realu, kad apie 10 proc. to trąšų kiekio nuplaunama.

„Taigi, išeitų koks tūkstantis traukinio vagonų trąšų į Baltijos jūrą vien iš Lietuvos. Jeigu mes, pavyzdžiui, grūdų neeksportuotume, augintume tik tiek, kiek patiems reikia, tų trąšų į jūrą patektų daug mažiau“, – kalbėjo E. Paplauskis.

Anot jo, biologiniai nuotekų valymo įrenginiai taip pat nėra jokia panacėja, nes bakterijos nuotekas tik neutralizuoja ir padaro nekenksmingas hidrobiontams, tačiau kartu jas paverčia į augalams labai tinkamą maistą – nitratus ir fosfatus ir kadangi upės nepajėgia visų trąšų įsisavinti, jos nukeliauja iki jūros.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder