Robertas Valantiejus

Uosto kompanijos žengia tvarumo link

Ne tik Baltijos jūros, bet ir viso pasaulio uostai savo veiklai kelia darnumo su aplinka prioritetą. Akivaizdu, kad ateityje tvarumo kriterijus bus vis labiau svarbus ir verslo konkurencingumui. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) nariai taip pat brėžia tvarumo kryptį.

Klaipėdos uosto įmonėse yra diegiama nemažai naujovių, ne tik efektyvinančių veiklą, bet ir prisidedančių prie darnos su aplinka. Esama pažangių idėjų, kurios inspiruoja tvaraus verslo plėtrą ir gali būti puikiu pavyzdžiu kitiems verslams.

Todėl pradedame straipsnių ciklą „Tvaraus uosto link“, kuriame sieksime parodyti uoste kuriamas aplinkai draugiškas technologijas, įgyvendinamus žaliuosius projektus, generuojamas pažangias idėjas.

Apie tai kalbamės su LJKKA vykdomuoju direktoriumi Robertu Valantiejumi.

Robertai, ką LJKKA nariams reiškia tvarus požiūris į verslą?

Uostai yra pasaulinių tiekimo grandinių sudėtinės dalys. Tuo pačiu metu jie yra ir nacionalinių, regioninių ir vietinių bendruomenių nariai. Todėl uostai turi ne tik kurti pridėtinę vertę tarptautinėje logistikoje, bet ir prisitaikyti prie globalių, regioninių ir vietinių iššūkių, tokių kaip klimato kaita, demografiniai pokyčiai, technologinė pažanga, geopolitinė aplinka.

Tvarus požiūris į verslą Klaipėdos uoste pirmiausia yra susijęs su mūsų siekiu sumažinti neigiamą poveikį, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai gali sukelti uoste vykdoma veikla. Taip pat ne mažiau svarbu skatinti pozityvius pokyčius tose srityse, kuriose turime didžiausią poveikio potencialą ir kompetenciją. Todėl tvarumas uosto įmonėse jau yra tapęs strateginės svarbos sritimi, kuri lemia uosto krovos kompanijų sprendimus ir procesus, formuoja socialinės atsakomybės ir verslo etikos pagrindus.

Ar daugiau dėmesio tvarumo temai skirti skatina ir ES formuojama politika?

2021 m. liepos 14 d. Europos Komisija priėmė pasiūlymų rinkinį (angl. Fit for 55), kuriuo siekiama, kad ES klimato, energetikos, transporto ir mokesčių politika iki 2030 m. būtų tinkama sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 procentais (palyginti su 1990 m. lygiu), o iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu.

Taigi, akivaizdu, kad Europos žaliasis kursas keičia viešojo ir privataus sektoriaus prioritetus. Įmonių akcininkai ir vadovai jau dabar priima strateginius sprendimus naujo teisinio reguliavimo kontekste, ruošdamiesi rinkos pokyčiams ir naujai konkurencinei aplinkai Europoje ir visame pasaulyje.

Žaliojo kurso tikslai sukuria iššūkius Europos privataus verslo konkurencingumui su „ne tokiu žaliu“ verslu kitose pasaulio dalyse, todėl klimato neutralumo siekiui įgyvendinti vien per ateinantį dešimtmetį ES numatoma skirti vieną trilijoną eurų. Dalies šio finansavimo siekiantis privatus verslas prie aplinkosauginių, socialinių ir korporatyvinių ES standartų turės prisitaikyti palaipsniui.

Europos transporto sektoriuje sukuriama apie 5 proc. ES BVP ir dirba daugiau kaip 10 milijonų darbuotojų, tačiau transporto sektoriaus veikla turi ir neigiamų padarinių mūsų visuomenei.

Ar yra numatoma kokių nors sprendimų, kurie padėtų sumažinti transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį?

2018 m. jūrų ir vidaus vandenų transporto išmetamas teršalų kiekis sudarė 13,5 proc. viso transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ES - daug mažiau nei kelių transporto (71 proc.) ir šiek tiek mažiau nei oro transporto (14,4 proc.). Siekdama užtikrinti, kad jūrų sektorius sąžiningai prisidėtų prie bendrų pastangų mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, Europos Komisija siūlo apmokestinti jūrų sektoriuje išmetamą anglies dioksidą. Komisija taip pat nustatys reikalavimus, kad didžiuosiuose uostuose laivams iš kranto būtų tiekiama elektros energija - tai padės sumažinti vietos oro kokybę gadinančio taršaus kuro naudojimą.

Koks yra asociacijos vaidmuo siekiant tvarios Klaipėdos uosto veiklos?

Mūsų vaidmuo - siekiant savo veiklos tikslų, atrasti darnius ir tvarius sprendimus, jungiančius aplinkosauginius, socialinius bei ekonominius aspektus.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos narės supranta verslo atsakomybę ir tai pademonstravo šiemet įsteigdamos LJKKA tvarios aplinkos komitetą. Įmonės atsakingai vykdo teisės aktų reikalavimus aplinkosaugos srityje. Krovos darbus kompanijos vykdo vadovaudamosi Aplinkos apsaugos agentūros išduotais taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimais, kuriuose nurodytos privalomos aplinkosauginės priemonės, mažinančios teršalų ir kvapų patekimą į aplinką.

Dauguma uoste veikiančių kompanijų turi Aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatą ISO 14001:2015. Kompanijos daug dėmesio skiria veiklos optimizavimui, investicijoms į šiuolaikines ir aplinkai draugiškas technologijas: uždaras krovos sistemas, didelės keliamosios galios kranus, elektrinę krovos ir transportavimo įrangą.

Taip pat daug investuojama į aplinkosaugos įrenginius: vėdinimo ir dulkių surinkimo sistemas, oro teršalų valymo, rekuperavimo ir deginimo, nuotekų valymo įrenginius, apsauginius atitvarus triukšmo ir dulkių sklaidai mažinti.

Viena iš tvaraus verslo dalių yra socialinė atsakomybė. Kokios LJKKA iniciatyvos buvo įgyvendintos šioje srityje?

Vienydama 4 500 darbuotojų, tiesiogiai dirbančių Klaipėdos uosto įmonėse, asociacija jaučiasi atsakinga už bendruomenę, kurioje gyvename, ir nori būti jos dalimi. Klaipėdos uosto krovos kompanijos ne kartą demonstravo socialinę atsakomybę tiek kaip asociacija, tiek ir kiekviena atskirai.

LJKKA 20-mečio veiklos proga nariai suteikė paramą Klaipėdos vaikų, sergančių cukriniu diabetu, klubui „Smalsučiai“ bei Klaipėdos vaikų ligoninei. Už dovanotas lėšas per 2019-2020 metus parama suteikta daugiau nei 40 vaikų.

Tik prasidėjus COVID-19 pandemijai, sveikatos įstaigos pritrūko būtinos sveikatos priežiūros aparatūros, tad uosto krovos kompanijos surėmusios pečius ir konsolidavusios suaukotas lėšas - per 200 tūkstančius eurų - Klaipėdos ligoninėms padovanojo penkis dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus, dalį lėšų skyrė ir kitai medicininei įrangai bei priemonėms kovai su koronavirusu įsigyti.

Kompanijos bendrauja su visuomene organizuodamos atvirų durų dienas, išvykas, stažuotes, priimdamos praktikantus, dalyvaudamos visų lygių valdžios patariamųjų organizacijų veikloje.

Sakoma, kad socialinė atsakomybė yra ne tik tvari veikla, bet ir visuomenės informavimas apie tvarią veiklą. Stengsimės, kad apie uosto įmonių pasiekimus sužinotų Klaipėda, Lietuva ir Europa.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder