Žvejai suklusę: valtyje reikės turėti elektroninį žurnalą

„Ar jie ten Vilniuje neturi ko veikti? Nori sėdėti savo kabinete ir sekti mus. Dar vasarą nieko nesakau, o žiemą pildyti tą žurnalą... Juk ne mašinoje sėdi, ne šiltoje patalpoje. Viskas daroma tam, kad jiems lengviau būtų. Nori pasirodyti, kad dirba, tai ir prigalvoja visokių “šposų„. Plaukiu į jūrą, atrodo, tarsi eičiau vogti kažko“, - sakė Šventosios žvejys Antanas Valiukas, kurį papiktino planuojami reikalavimai.

A. Valiukas nesupranta, kodėl jam grįžtant iš jūros reikia prasinešti, kada grįš. Jis sako negalįs to tiksliai apskaičiuoti. "Kiek jau kartų mums tuos žurnalus keitė. Dabar reikia elektroninio. Juk šlapios rankos, koks malonumas šaltesniu laiku su tuo žurnalu grabaliotis.

Turi pasižymėti, kurioje vietoje tiksliai stovi tavo tinklai. Paskambinsi, atsilieps automatas, ir turi jam išaiškinti, kur kokius tinklus dėsi. Prikrauna žvejui visokių darbų, o jis juk turi ir savo reikalų.

Užsiima tokiais niekais, o nepasako, kodėl šiemet stintų nėra visai. Ar žvejai kalti, kad nėra žuvų? Priviso šitiek kormoranų, ir niekam tai nerūpi", - kalbėjo žvejys Antanas.

Žvejai nori žinoti, ar bus kompensuojami dėl vėjo jėgainių parkų patiriami nuostoliai. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos žvejams kyla daug visokių klausimų dėl žvejybos taisyklių pakeitimų, dėl stiprėjančios kontrolės. Jie tikisi sulaukti svečių iš Žemės ūkio ministerijos ir gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus.

Kalbėsis su ministerija

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkė Akvilė Kungienė sako, kad norima, jog elektroniniai žurnalai būtų ir mažuose priekrantės žvejų laiveliuose. Žvejai turės įsigyti įrangą - išmaniuosius telefonus ar planšetes.

Pasak pirmininkės, tų reikalavimų vykdyti šiandien dar nereikia, elektroniniai žurnalai turėtų būti pradėti naudoti iki 2029 metų gruodžio 31 d. Tačiau, kaip dažnai Lietuvoje būna, bėgama prieš atvažiuojantį traukinį, Žemės ūkio ministerija norėtų, kad elektroniniai žurnalai priekrantės laivuose būtų jau nuo 2025 metų.

Tiesą sakant, kai kurie reikalavimai netgi kelia šypseną. Pavyzdžiui, kalbama apie jūros kiaulių priegaudos žymėjimą, nors vargu ar jas nors vienas žvejys pas mus yra matęs. Matyt, tokio punkto reikalauja Europos Sąjungos (ES) teisės aktai, tai mūsiškiams reikia užsidėti varnelę, kad toks darbas padarytas.

Neišspręsta sena problema dėl privažiavimo prie žuvies produktų pardavimo ir iškrovimo vietų. Daug žadėta jų sutvarkyti, o padaryta labai minimaliai - tik Giruliuose prie Kukuliškių, Šventojoje, o Melnragėje ir Smiltynės pusėje taip ir liko tik pažadai.

Derinama su EK

Tik dešimt asociacijos „Lampetra“ žuvininkystės įmonių žvejoja Neringoje, jūros priekrantėje. Žvejyba priekrantėje rūpinasi Žemės ūkio ministerija. Likusios 29 „Lampetros“ įmonės žvejoja vidaus vandenyse - Kuršių mariose. Šia žvejyba rūpinasi Aplinkos ministerija.

„Lampetros“ vadovė Siga Jakubauskienė sako, kad kol kas pas juos visiška tyla, kol kas jokių naujovių šiais metais. Žvejai juokauja sakydami, kad ir ačiū Dievui, kad nėra naujovių, nes kai sugalvoja ką nors ministerija, tai nei juoktis, nei verkti.

Šiemet nuo sausio 1 d. įsigaliojo Žuvininkystės įstatymo nuostatos, numatančios kompensaciją, jeigu žvejys perduotų žvejybos kvotas Aplinkos ministerijos įgaliotai biudžetinei įstaigai ir pasitrauktų iš verslo. Aplinkos ministerijos siūlomos formulės, kaip galėtų būti apskaičiuotos kompensacijos, jau pateiktos Europos Komisijai (EK). Tačiau viskas stovi vietoje, tebevyksta derinimai su EK, laukiama jos patvirtinimo. Esminis klausimas, ar tai suderinama su kiekvienos šalies vidaus rinka.

Tai, kiek žvejų trauksis iš verslo, labai priklausys nuo to, kokios išmokos bus pasiūlytos žvejams už perduotas kvotas.

Jei kompensuos tinkamai, trauksis iš verslo

S. Jabubauskienės teigimu, yra tarp Kuršių marių žvejų tokių, kurie planuoja išėjimą iš verslo. Priminsime, kad pernai žvejybos kvotos žvejams Kuršių mariose sumažintos 30 proc.,kurios galios iki 2026 metų. Suvedus praėjusių metų rezultatus, jie nenudžiugino, sužvejota mažiau 165 tonomis, skaičiuojant nuo paskutinių 4 metų vidurkio. Pas mus sužvejota mažiau, bet ar pagerėjo laimikiai Kaliningrado pusėje?

Anksčiau, kol neprasidėjo karas Ukrainoje, buvo bendradarbiaujama su Rusijos Federacijos žvejais. Buvo žinoma, kiek šios šalies žvejai sugauna žuvų. Dabar oficialių duomenų nėra, bet kalbama, kad rusai pernai sterkų gaudė daugiau palyginti su paskutiniais metais. Jei pasitvirtins, turėsim pripažinti, kad kvotų sumažinimas neišspręs sterkų problemos: lietuviai sužvejojo mažiau, o Kaliningrado žvejai - daugiau.

Kuršių marių žvejams sumažinus pajėgumus kai kurie žvejai neteko tiek, kad jiems jau neapsimoka žvejoti, nes kuro, darbuotojų sąnaudos liko tos pačios ir žvejyba tapo nerentabili.

S. Jakubauskienė sakė, kad pernai buvo atvejų, kai įrankiai buvo perduodami kitam žvejui, kad žvejyba nors vienam iš jų apsimokėtų. Pavyzdžiui, žmogus perima iš kitos įmonės įrankius ir vėl turi tiek, kad jau galima pelningai žvejoti.

"Tie, kurie apsižiūrėjo, kad kvotos sumažinimas tikrai kerta per kojas, pradėjo planuoti pasitraukimą iš verslo.

Panaši situacija ir Šventosios upėje žvejojančių žvejų, kuriems gerokai sumažinta nėgių žvejybos kvota. Kompensavimo mechanizmo nėra, žmonės irgi jaučiasi pakibę ore.

Stintos neateina

Pasak S. Jakubauskienės, situacija šiuo metu Kuršių mariose nėra gera. Žūklės sąlygos priklauso nuo vėjo, nuo druskingumo iš jūros. "Kai išgilino dugną 2015 metais, tiesdami dujotiekį ties Kiaulės Nugara, mes labai juntame dideles sroves. Stintos nusistūmė farvateriu ir nuėjo į Rusijos pusę.

Šiuo laiku žvejai visi žvejodavo Skirvytėje ir Atmatoje, Nemune stintas. Anksčiau būdavo tos srovės nusikreipdavo į mūsų upes, o dabar jau 7 metai stintų migracija į Nemuno žemupio upes nebevyksta, į mūsų upes tos srovės nebenukrypsta. Mokslininkai prasitarė, kad stintų užėjimui turi įtakos ir šiltėjantis klimatas. Vyksta tokie ekosistemos pakitimai„, - pasakojo “Lampetros" vadovė.

Pakitimų iki rudens nebus

Aplinkos ministerija supažindino „Lampetros“ žvejus su elektroninių žurnalų kuriamomis programomis, bet kada įsigalios, dar nėra aišku.

S. Jakubauskienės teigimu, Aplinkos ministerijos atstovai pasakė, kad iki rudens pakeitimų neplanuojama. Pasak „Lampetros“ pirmininkės, mažesni laiveliai, kurių ilgis mažiau nei 10 metrų, prie elektroninių žurnalų pagal ES rekomendacijas turėtų pereiti iki 2030 metų. „Bet Lietuva, žinote, viena jūrmyle turi būti priekyje, tai visko gali būti, kad bus įvesta pas mus ir nuo 2025 metų“, - mano asociacijos vadovė.

Didesniuose laiveliuose yra vairinės, ant galvos nelyja, gali naudotis įvairiomis išmaniųjų telefonų programėlėmis, įvairius įrankius. Bet turint omenyje Kuršių marių ir priekrantės valtis, prastą orą, kai laivelis mėtomas ant bangų, kai šlapiomis rankomis dar reikės sugrabalioti telefoną, toks reikalavimas atrodo sunkiai įgyvendinamas.

„Tas elektroninis žurnalas - telefone ar planšetėje turėsime specialias programėles. Mūsų taisyklės reikalauja, kad preliminarus sugautų žuvų svoris būtų užfiksuojamas patikrinus įrankius, būnant ant vandens. O grįžę į krantą tik patiksliname. Kol kas negalime nieko pasakyti, nei kritikuoti, nes kol kas nežinome, kaip šios programos veiks. Kol kas dar nežinia“, - sakė S. Jakubauskienė.

Nerimą kelia vėjo jėgainės

Priekrantės žvejams nerimą kelia kalbos apie vėjų jėgainių parkus jūroje. Sakoma, esą žvejai dėl to jokių nuostolių nepatirs. Dėl antrojo parko jau yra pateikta visuomenei poveikio aplinkai vertinimo programa pastaboms išsakyti.

Dėl vėjo jėgainių yra sunerimę ir Kuršių marių žvejai, nes nežinia, kokią įtaką jos darys net 11 rūšių praeivių žuvų, jei bus sutrikdyta jų migracija. Tai, be abejo, gali atsiliepti šių žuvų ištekliams tolesnėje ateityje. Žvejai prašo projekto vystytojų numatyti tyrimus dėl poveikio Kuršių marių žvejybai, savo pastabas jie pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai, VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutui, ir UAB „Ignitis renewables“.

Žurnalai valtyse - perteklinis dalykas

Bendrovės „Banginis“ ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos vadovas Algirdas Aušra sako, jog jo laivai seniai jau turi elektroninius žurnalus. „Būna daug kliūčių, visokių kompiuterinių problemų, bet seniai esame įpareigoti juos turėti, jau daug metų dirbame ir nemanome, kad galėtų būti kitaip. Bet mūsų laivai dideli“, - sako A. Aušra.

O reikalavimas turėti elektroninius žurnalus ir valtyse jam atrodo esąs tikrai perteklinis. „Totalus nepasitikėjimas visais ir visada. Pas mus viskas tik griežtinama ir griežtinama, kad žvejai patys išeitų iš verslo“, - mano A. Aušra.

Pakeista skaičiavimo sistema

Palyginti su Kuršių marių ar priekrantės žvejais, A. Aušra, galima sakyti, yra stambus verslininkas. "Šiemet visiškai absurdiška situacija. Jūroje strimelių yra tiek, kad pro jas plaukti neina. Ir staiga leistinas jų sugauti kiekis sumažinamas 40 proc. Mat susirinko mokslininkai ir balsavimo būdu įdiegė naują strimelių skaičiavimo sistemą. Pagal senąją sistemą, kuria naudojomės visą laiką, jokių problemų dėl strimelių žvejybos nėra, o pagal naują - didžiulė problema, gerokai sumažėjo. Nors mes tiek strimelių jūroje nesame matę. Manau, kad tai yra absoliutus žvejų žlugdymas. Neįveikė kitaip, jie vis išgyvena, tai imasi kitų techninių priemonių.

Dabar viena naujovė, kuri bus įgyvendinama šiemet nuo vasaros. Parplaukęs į uostą žvejys turės pasakyti, kiek tonų turi žuvies triume. Leistina paklaida - 10 proc. "Jeigu dėžėmis skaičiuojant, gal ir nieko. O mūsų laivuose žuvys pilamos su pompomis. Bet dabar turi pasakyti, kiek kiekvienos žuvies yra triume. Sugauni vadinamąjį kompotą - strimelių, stintų, plekšnių ir kt. ir turi parašyti, kiek kokių žuvų sugauta. Tau duodama tik 10 proc. paklaida. O ar tai įvykdoma, jiems neįdomu. Anksčiau būdavo pasveri ir pagal realią situaciją koreguoji žurnalą.

O dabar ateis patikrinti, jeigu aš vietoj 20 kg turėsiu 50 kg, būsiu pagautas kaip koks piratas. Metus laiko negalėsiu naudotis paramomis, jokiais fondais", - situaciją apibūdino A. Aušra ir pridūrė, kad čia dar ne viskas, žiūrėk - dar sugalvos ir nurodys, kokius batus reikia avėti.

Vitos JUREVIČIENĖS ir redakcijos archyvo nuotr.