Ekspertai įvardijo priežastis, kodėl įkalintųjų skaičius Lietuvoje vis dar vienas didžiausių ES

Asociatyvi nuotrauka. Pixabay

„Mūsų baudžiamoji politika vis dar yra labai griežta.

Tai lemia turbūt ir visuomenės lūkesčiai, į juos reaguoja politikai, nes dabar yra taip, kad vos tik nusikalsta, iškart taikoma laisvės atėmimo bausmė“, – Alfa.lt sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Teisingumo ministerijos duomenimis, tęsiasi ilgalaikė tendencija – jau trečius metus iš eilės mažėja registruotas nusikalstamumas, esą „tikėtina, kad ši tendencija išliks“.

Parlamentaras S. Šedbaras mano, kad įkalintųjų skaičiaus mažėjimą turėtume stebėti po kelerių metų.

„Tikėtina, kad įkalintųjų skaičius sumažės po kelerių metų, nes, kol vyksta ikiteisminiai tyrimai, teismai, kol asmuo atlieka bausmę, tas skaičius pasislenka laike.

Jeigu dabar sumažėjo registruotas nusikalstamumas, tai tikėtina, kad tas įkalintų asmenų skaičius sumažės tik po kelerių metų, bet, manau, ne tiek, kiek jis turėtų sumažėti“, – teigė konservatorių atstovas.

Reikėtų stengtis atimti tą norą įgyti turtą neteisėtu būdu.

Seimo narys pabrėžė, kad „ekonominiai“ nusikaltėliai turėtų būti baudžiami turto konfiskavimu, o ne laisvės atėmimo bausmėmis.

„Kalbant apie ekonominius nusikaltimus, žmogui turbūt geriau kelerius metus pasėdėti kalėjime, o grįžus į laisvę toliau naudotis turtu, kurį įsigijo neteisėtai, kalbu apie tuos atvejus, kai nepavyksta to turto konfiskuoti ar kitokiu būdu atimti.

Reikėtų stengtis atimti tą norą įgyti turtą neteisėtu būdu, nes, jei būtų užkirstas kelias neteisėtoms ekonominėms veikoms praturtėti arba pavyktų įrodyti ir atimti tokį turtą, šioje vietoje nereikėtų jokių laisvės atėmimo bausmių“, – sakė S. Šedbaras.

Jei asmuo po dešimties metų išėjęs į laisvę yra išmetamas į visiškai kitą aplinką, ką jam daryti?

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas įsitikinęs, kad Lietuvoje probacijos, pagalbos bei socialinės paramos sistema kaliniams turėtų būti stipresnė, nes esą būtent tai ir galėtų sumažinti įkalintųjų skaičių.

„Problemų yra ir probacijos, ir tęstinio darbo su asmenimis, kurie nusikalto, sistemoje. Mes nors ir minimaliai turėtume jais pasirūpinti, t. y. kur asmuo po laisvės atėmimo bausmės dirbs bei gyvens. Jei asmuo po dešimties metų išėjęs į laisvę yra išmetamas į visiškai kitą aplinką, ką jam daryti?

Tada jie ir vėl daro tą patį ir rizikuoja grįžti į įkalinimo įstaigą.

Kad ir kaip mes neigiamai vertintume tokius asmenis, jie vis tiek yra šalia mūsų, jie yra mūsų visuomenės dalis, ir jeigu mes jais nepasirūpinsime, tai nukentės kita visuomenės dalis.

Reikia ne nubausti ir kuriam laikui atsikratyti tokio žmogaus, o bandyti tam žmogui suteikti pagalbą, jį gydyti ir galbūt jis grįš į normalų gyvenimą“, – Alfa.lt teigė S. Šedbaras.

Europoje Lietuva lieka trečioje vietoje pagal įkalintųjų skaičių.

Teisingumo ministrės patarėjos viešiesiems ryšiams Rasos Laurinavičiūtės-Vaisbrodės pateiktais duomenimis, registruoto nusikalstamumo mažėjimą lėmė taikomas bausmės vykdymo atidėjimas bei kitų bausmių, nesusijusios su laisvės atėmimo bausme, skyrimas.

„Tai parodo, kad Probacijos tarnybos klientų skaičius per 6 metus padidėjo 3 kartus, iki 32 tūkst. per metus. 2020–2021 m. pradėtas taikyti lygtinis paleidimas, ypač automatinis, kai nereikia teismo sprendimo, padidėjo nuo 25 iki 45 proc. nuo visų atlikusių visą bausmės terminą.

Tačiau Europoje Lietuva lieka trečioje vietoje pagal įkalintųjų skaičių: 180 įkalintų skaičius 100 tūkst. gyventojų, kai ES vidurkis – 130“, – Alfa.lt sakė ministerijos atstovė.

Asociatyvi nuotrauka. Pixabay

Kaliniai „kaupiasi“ pataisos įstaigose, o Vakaruose yra didesnė jų kaita.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus teisininkas dr. Skirmantas Bikelis teigė, kad aukštus kalinių skaičiaus rodiklius lemia tai, kad Lietuvoje „dažniau nei Vakaruose skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir jos ilgesnės“.

„Dėl to kaliniai „kaupiasi“ pataisos įstaigose, o Vakaruose yra didesnė jų kaita“, – sakė S. Bikelis.

Teisininkas tikino, kad tam įtakos turi ir prastai veikiantis lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų mechanizmas, dėl kurio palyginti nedaug kalinių paleidžiami anksčiau laiko.

„Retas ar vėlyvas paleidimas lygtinai yra prasta praktika ne tik dėl statistikos ar pataisos įstaigų užimtumo, bet ir visuomenės ir kalinių gerovės požiūriu – kuo anksčiau paleidžiamas kalinys, tuo ilgiau jis gyvena prižiūrimas ir padedamas Probacijos tarnybos, taip prižiūrimas grįžta į gyvenimą laisvėje.

O visą bausmės laiką atbuvęs kalinys išeina į laisvę be priežiūros ir sugrįžimas į socialinį gyvenimą gali būti komplikuotesnis“, – teigė teisininkas.

Statistikos departamento infografikas

Kalėjimo departamento duomenimis, įkalinimo įstaigose iki 2021 m. spalio 31 d. iš viso buvo laikomi 5066 asmenys, iš jų – 4851 vyras ir 215 moterų.

„Nuteistųjų skaičius kasmet tolygiai mažėja, nes buvo keičiami teisės aktai, kuriais siekiama kuo mažiau žmonių nuteisti laisvės atėmimo bausme“, – Alfa.lt sakė Kalėjimų departamento atstovė žiniasklaidai Irmina Frolova-Milašienė.

2021 m. įkalinimo įstaigose mirė 24 nuteistieji.

„Nuo 2021 m. sausio mėn. iš viso nusižudė 3 nuteistieji, 1 buvo nužudytas. 1 Alytaus pataisos namuose, 1 Marijampolės pataisos namuose ir vienas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Tendencijų dėl savižudybių kurioje nors įkalinimo įstaigoje nėra.

Savižudybių priežastis kaip ir laisvėje galutinai įvardyti sudėtinga, nes žmonių jau nebepaklausi. 1 nuteistasis buvo nužudytas, kai išėjęs į darbą iš Alytaus atvirosios kolonijos buvo rastas nudurtas“, – teigė I. Frolova-Milašienė.

Lietuvoje veikia šios Kalėjimų departamentui pavaldžios įkalinimo įstaigos: Alytaus pataisos namai, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Vilniaus pataisos namai, Kauno tardymo izoliatorius, Šiaulių tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė.

„Į ligoninę patenka nuteistieji kartais tik gydymo laikotarpiui, o kai kurie būna ten nuolat, pavyzdžiui, neįgalūs asmenys arba tokie, kuriems reikia nuolatinės medikų priežiūros“, – Alfa.lt sakė Kalėjimų departamento atstovė.

Stasio Žumbio nuotr.