Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose pirmadienį paskelbtas nuosprendis 32 metų kauniečiui A. K. už sukčiavimą bei pasikėsinimą sukčiauti.
Už 11 nusikaltimų A. K. skirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. K. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vyras anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, vykdo individualią veiklą.
Kaip pranešė teismas, nustatyta, kad A. K., turėdamas tikslą apgaule įgyti draudimo bendrovių svetimą turtą, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, su 11 draudimo bendrovių 2017 metų birželio- rugsėjo mėnesiais sudarė draudimo sutartis.
2017 metų gruodžio 18 dieną nenustatytas bendrininkas tyčia sudavė A. K. vieną smūgį kietu buku daiktu ir taip A. K. sulaužė kairįjį žastikaulį.
Tada A. K., pasinaudodamas sudarytomis draudimo sutartimis, nuo 2017 metų gruodžio 27 iki 2018 metų sausio 3 dienos kreipėsi į 11 draudimo bendrovių.
Jis prašė išmokėti draudimo išmokas, tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos.
„Tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo ir pasikėsino įgyti svetimą draudimo bendrovėms priklausantį turtą.
Iš viso A. K. neteisėtai įgijo 20 060 eurų, o 4 nusikaltimų nebaigė, nes draudimo bendrovės sustabdė žalos atlyginimo procedūrą“, – rašoma teismo pranešime.
A. K. kaltu neprisipažino, jis teisme nurodė, kad prie garažų masyvų bandė užkurti automobilį pasiskolintais gnybtais, o skubėdamas atgal link automobilio paslydo ir nukrito ant laiptų.
Vyras teismui aiškino, kad didžioji dalis buvo kaupiamojo draudimo sutartys, todėl manė, kad sudarydamas šias sutartis investuoja pinigus ir dar papildomai būdavo apdraudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų.
Pagal sutartis investuotus pinigus galėjo susigrąžinti ir dar galimai papildomai uždirbti ir tai laikė geresne investicija, nei indėlis banke. Su civiliniais ieškiniais jis nesutiko.
Pasak teismo, nors A. K. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtino byloje esanti įrodymų visuma, t. y. ekspertų, specialistų, liudytojų parodymai, ekspertizių aktai, kiti rašytiniai ir daiktiniai įrodymai.
„Kaltinamojo A. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad kairio žastikaulio kūno skersinis lūžimas atsirado paslydus ir parkritus ant laiptų, neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, juos vertina kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus“, – konstatavo teismas.
Iš proceso dalyvių parodymų ir rašytinių įrodymų visumos teismas darė išvadą, kad A. K. tvirtinama versija, kad kairio žastikaulio kūno skersinis lūžimas padarytas jam bėgant link laiptų, paslydus ir kritus ant laiptų, buvo paneigta.
Teismas pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo netikėti ekspertizės aktų išvadomis ir ekspertų paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, tuo labiau, kad už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą jiems numatyta baudžiamoji atsakomybė, be to ekspertai atsako už surašyto teismo ekspertizės akto pagrįstumą ir tikrumą.
Gynyba teigė, kad ekspertai viršijo savo kompetencijos ribas, nes savo iniciatyva nustatė įvykio aplinkybes, kad kaltinamajam kitas asmuo tyčia sudavė smūgį kietu buku daiktu, teismas su tokiais kaltinamojo gynėjo teiginiais nesutiko ir vertino, kad ekspertai neviršijo savo kompetencijos ribų, nes ekspertai atsakė į jiems užduotą klausimą, o duomenų, kad ekspertai būtų patys savo iniciatyva nustatę įvykio aplinkybes, nėra.
Nors A. K. nurodė nesutinkantis su ekspertų išvadomis, teigė, kad ekspertų išvadų niekas negali patikrinti, ekspertai pritempė išvadas, tačiau negalėjo paaiškinti prie ko ekspertai pritempė minėtas išvadas, nenurodė kas konkrečiai minėtose išvadose neteisingai nurodyta ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ekspertai gali būti šališki ar suinteresuoti bylos eiga ir duoti neteisingas išvadas.
Teismas padarė išvadą, kad A. K. veikė tyčia, suvokė, kad apgaudinėja draudimo bendroves meluodamas ir iškraipydamas faktus apie savo susižalojimo aplinkybes, numatė ir tikėjosi, kad taip veikdamas suklaidins draudimo bendroves ir dėl to draudimo bendrovės perduos kaltinamajam turtą.
„Byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. draudimo bendrovėms pateiktuose dokumentuose nurodė melagingą informaciją apie savo susižalojimo aplinkybes, šią informaciją pateikė tyčia, suvokdamas, jog pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas suklaidinti draudimo bendroves, kad gautų turtinę naudą“, – konstatuota teismo nuosprendyje.
Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai, kaltinamasis septynioms draudimo bendrovėms turės atlyginti iš viso 20 060 eurų turtinę žalą.
Septynios įmonės pinigus buvo pervedusios, o keturios sustabdė draudimo išmokų mokėjimą.
Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą