Pajūrio atrakcione nugaras lenkė vergai

(1)

Nors Lietuvoje baudžiava panaikinta 1861 metais, o Prūsijos karalystei tuo metu priklausančiame Klaipėdos krašte dar anksčiau (1807 m.), XXI amžiui gerokai įsibėgėjus, pajūrio teisėsaugininkams ir Temidei teko narplioti neįtikėtiną prekybos žmonėmis istoriją.

Jos epicentre atsidūrė daugybę metų vasaromis Šventojoje veikusius atrakcionus valdžiusi šeima iš Čekijos. Ši istorija jai baigėsi labiau nei liūdnai.

Ne tik teko pamiršti verslą Lietuvoje, bet ir sulaukti griežtų laisvės atėmimo bausmių už padarytus nusikaltimus.

Tarsi nujausdami, kad lietuviškoji Temidė jiems bus labai griežta, Čekijos piliečiai Františekas Kolomazničekas, Marta Kolomazniček ir Františekas Kolomazničekas Klaipėdos apygardos teisme nepasirodė.

Tačiau vos tik paskelbus nuosprendį šios šeimos nariai - mama, tėvas ir sūnus - greitai sužinojo, jog yra pripažinti nusikaltėliais ir už padarytą nusikaltimą sulaukė realių laisvės atėmimo bausmių.

Čekams iškelta baudžiamoji byla išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, tad galima neabejoti, kad savo kaltę kategoriškai neigiantys užsieniečiai nepasiduos ir verdiktą tikrai skųs, tikėdamiesi pergalės aukštesnės instancijos teismuose.

Nuteistieji kol kas gali laisvai judėti ir keliauti, nes jiems skirta švelnesnė už suėmimą kardomoji priemonė. Taip pat laikinai apribota teisė naudotis turtu - 30 tūkstančių eurų.

Pasiuntė į belangę

Čekijos Respublikos piliečių šeima pripažinta kalta dėl prekybos žmonėmis.

46 metų F. Kolomazničekui, 42-ejų M. Kolomazniček ir 22 metų F. Kolomazničekui skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Šeimos galva už grotų pasiųstas 6 metams, jo sutuoktinė - 4 metams ir 3 mėnesiams, jų sūnus, kuris nusikaltimo padarymo metu dar buvo nepilnametis, - 2 metams.

Čekams teks atlyginti ir dviejų nuo jų nukentėjusių tautiečių patirtą neturtinę žalą, kuri įvertinta 8 000 ir 10 000 eurų.

Dar vienas nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, nes apskritai nedalyvavo teisminiame procese.

„Vakarų ekspreso“ duomenimis, Lenkijos piliečio paprasčiausiai nepavyko surasti.

Ikiteisminį tyrimą (jį atliko Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai) organizavęs ir valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas čekams prašė skirti griežtesnes bausmes.

Tėvui - 12, mamai - 8, sūnui - 7 metus nelaisvės. Taip pat priteisti nukentėjusiesiems 30 tūkst. eurų.

Vergai nesiskundė

Visiems trims šeimos nariams pareikšti kaltinimai tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe, vykdė prekybą žmonėmis daugiau nei dviejų nukentėjusių asmenų atžvilgiu.

"Pasinaudodami nukentėjusių asmenų pažeidžiamumu, juos apgaule užverbavo, gabeno ir laikė nelaisvėje.

Žinojo, kad, pasinaudojus nukentėjusių asmenų priklausomumu ir pažeidžiamumu, pavartojus fizinį ir psichologinį smurtą, taip atimant galimybę priešintis, jie bus išnaudojami vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis", - sakė Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.

Siekdamas finansinės naudos, du socialiai pažeidžiamus Čekijos piliečius ir vieną Lenkijos pilietį F. Kolomazničekas (tėvas) 2019 m. pavasarį apgaule užverbavo Čekijoje.

Pažadėjo jiems gerai mokamą darbą sutuoktinių poros valdomuose atrakcionuose, maitinimą, apgyvendinimą ir kitas socialines garantijas.

Visi trys nukentėjusieji tų pačių metų birželio mėnesį sunkvežimio priekaboje atgabenti į Lietuvą dirbti atrakcionuose Šventojoje.

Nors ir buvo skriaudžiami, į teisėsaugą nė vienas iš trijų vyrų nesikreipė. Tai padarė atrakcionų savininkų elgesiu pasipiktinę lietuviai. Jų kantrybė trūko, pamačius, kaip F. Kolomazničekas (sūnus) metaliniu veržliarakčiu daužė vienam darbuotojui per šonkaulius.

F. Kolomazničeką (tėvą) policininkai sulaikė 2019 metų rugpjūčio pabaigoje. Vyras dvi paras praleido areštinėje. Visai šeimai į gimtinę leista išvykti tik po kelių mėnesių.

Išnaudotus atrakcionų darbuotojus savo globon perėmė viena nevyriausybinė organizacija. Ji užsieniečiams padėjo grįžti ir į namus.

Pasinaudojo benamiais

„Nukentėjusieji yra trys jauno amžiaus ir įvairiausių žalingų priklausomybių turintys benamiai“, - sakė prokuroras R. Ušinskas.

Tris niekur nedirbančius jaunus vyrus Kolomazničekų šeima rado nakvynės namuose.

Visiškai juos kontroliavo, pažeidė jų valios laisvę patiems pasirinkti bet kokį elgesio variantą, privertė juos elgtis taip, kaip norėjo būtent kaltinamieji, ir juos išnaudojo darbui, kuris buvo nenormuotas.

Nukentėjusieji laikyti nelaisvėje ir išnaudojami vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis.

Pasinaudota jų socialiniu pažeidžiamumu ir sunkia materialine padėtimi bei priklausomumu.

Tuo, kad nemoka užsienio kalbos, nežino užsienio šalies įstatymų, neturi pinigų grįžti į savo gyvenamąją vietą užsienio valstybėje ir gyvenamosios vietos, išskyrus tą, kurią suteikė kaltinamieji.

Prieš nukentėjusiuosius vartotas psichologinis smurtas - grasinimai, žeminimas, asmens dokumentų paėmimas. Tėvas su sūnumi naudojo ir fizinį smurtą. Dviem nukentėjusiesiems nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta sveikata bei sukeltas fizinis skausmas.

Nukentėjusiesiems nebuvo suteiktos galimybės patenkinti žmogaus būtinuosius poreikius - normalaus miego ir poilsio režimo, maitinimosi, asmens higienos laikymosi, laisvalaikio po darbo valandų, bendravimo su artimaisiais ar kitais asmenimis, neatsižvelgta į žmonių sveikatos būklę, susižalojus nesirūpinta suteikti medicininę pagalbą.

Jie versti dirbti nepriimtinomis ir nežmoniškomis sąlygomis už apgyvendinimą antisanitarinėmis sąlygomis, laikyti pusbadžiu.

Du čekai ir lenkas gyveno vagonėlyje bei sunkvežimio priekaboje, kurioje jie būdavo nakčiai užrakinami, kad nepabėgtų. Miegojo ant porolono, tuštinosi į kibirą, o nusiprausti leista tik naudojantis vandens žarna.

Visiems nukentėjusiesiems drausta bendrauti su kitais atrakcionuose dirbusiais asmenimis. Nurodyta, ką jie gali daryti ir ko negali.

Kaltę neigia

Kolomazničekų šeima savo kaltę griežtai neigia. Ji kritiškai savo elgesio nevertina ir nesijaudina dėl sukeltų padarinių.

Teismas konstatavo, jog F. Kolomazničeko (tėvo) vaidmuo darant nusikaltimą buvo pagrindinis, jis atliko aktyviausius veiksmus.

Čekų šeima vasarą dirbti į Lietuvos pajūrį atvažiuodavo daugybę metų. Prieš porą dešimtmečių pirmasis tai padarė nuteistosios tėvas. Duktė iš jo perėmė atrakcionus ir jau su savo šeima tęsė šį verslą.

Šeima tikina, kad darbui Šventojoje už minimalų atlyginimą pasamdė tris finansinių sunkumų bei žalingų įpročių turinčius bedarbius, neturėjusius net kur gyventi.

Socialiai pažeidžiamų vyrų neva neskriaudė, oficialiai juos įdarbino.

Užsieniečiai stebėjosi, kodėl visą vasarą daugybė poilsiautojų ir ne kartą į atrakcionus užsukę policininkai nematė, kaip juose „žiauriai skriaudžiami ir išnaudojami vergai“.

Čekų teigimu, teisėsaugininkų rankomis su jais susidorojo Šventojoje vasaromis šalia dirbę konkurentai iš Kauno.

Neva jiems pavyko čekus iš Lietuvos išstumti ir šiems teko keltis dirbti į Estiją.

Teisiamieji šį tyrimą ir bylą vadina cirku. Neva dabar Lietuvos teisėsaugininkams yra vos ne mados reikalas turėti dėl prekybos žmonėmis pradėtą bylą.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder