Byloje nustatyta, kad nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021-10-24, 12.00 val., E. M. pažadėjus R. R. atlygį už tai, kad šis užmuštų jo šunį, R. R. prie tvenkinio, esančio Gargždų mieste, nenustatytu daiktu tyčia mušė E. M. šunį, padarydamas gyvūnui 9 cm x 5 cm dydžio hematomą dešinės apatinės pusės krūtinės sienoje (ties paskutiniais penkiais šonkauliais) bei masyvią hematomą dešinės pusės mentės vidinės dalies ir stuburo srities minkštuosiuose audiniuose, ir pririšęs šunį su pavadėliu prie betono gabalo, įmetė jį į tvenkinį, taip šunį paskandindamas.
Abu vyrai ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padarę nusikalstamą veiką. E. M. parodė, kad nuo 2021 sausio mėnesio jo namuose gyveno jam nežinomos veislės šuo vardu Perla. Šunelis sirgo, vietomis buvo nusmukęs kailis, buvo labai nusilpęs, vos paeidavo. Kadangi namie nebuvo kam prižiūrėti šunelio, o kaimynai skųsdavosi, kad šuo nuolat loja ir neduoda ramybės, sumanė šuniuku atsikratyti. Nepagalvojo nuvesti gyvūno į veterinarijos kliniką ir užmigdyti. 2021 spalio mėnesį, sutikęs R. R., pasiūlė pastarajam už butelį degtinės atsikratyti šuneliu.
Šiam sutikus, nupirko R. R. degtinės ir perdavė šuniuką. E. M. žinojo, kad negalima elgtis žiauriai su gyvūnais ir jų tokiu būdu atsikratyti, nes dėl to kyla atsakomybė, bet manė, kad į viešumą tai neiškils ir niekas apie tai nesužinos. Panašias aplinkybes parodė ir R. R., tačiau tvirtino, kad šuns nemušė, o šis galėjo susižaloti krisdamas į vandenį ir atsitrenkdamas į betono gabalą. Abu vyrai dėl savo elgesio išreiškė atgailą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad E. M. ir R. R. kaltė dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kad vyrai žiauriai elgėsi su gyvūnu ir jis dėl to žuvo, įrodyta. Nors E. M. pats tiesiogiai žiaurių gyvūno žūtį lėmusių veiksmų neatliko, bet juos suorganizavo ir už atlygį pavedė tai atlikti R. R., kuris tiesiogiai atliko kaltinime nurodytus veiksmus gyvūno (šuns) atžvilgiu.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad E. M. ir R. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į nustatytą jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino įvykdę nusikaltimą ir išreiškė nuoširdžią atgailą), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, mat nusikaltimą padarė, veikdami bendrininkų grupėje, į kaltinamųjų asmenybes: E. M. anksčiau neteistas, nebaustas, dirba; R. R. praeityje teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas E. M. paskyrė 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudos bausmę, o R. R. – 30 parų arešto bausmę.
Kadangi E. M. ir R. R. prisipažino įvykdę nusikaltimą, byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl teismas sumažino bausmes vienu trečdaliu, E. M. paskiriant 34 MGL (1 700 Eur) baudą, o R. R. – 20 parų arešto.
Asmuo, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų turi teisę Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą