Ką reikėtų žinoti apie tymus?

ETIOLOGIJA. Tymų virusas yra ypač lakus, jis plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas jautrus saulės ultravioletiniams spinduliams, cheminėms medžiagoms, todėl ant įvairių aplinkos paviršių išlieka gyvybingas iki 2 valandų. Tymų virusas patogeniškas tik žmogui.

PERDAVIMO BŪDAI, UŽKREČIAMUMAS IR IMLUMAS. Infekuotas asmuo 4 dienas iki pirmųjų ligos požymių (inkubacinio periodo pabaigoje) ir pirmas 4-7 ligos dienas tymų virusą išskiria į aplinką. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 95% imlių, nesirgusių tymais ar neskiepytų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, asmenų suserga.

INKUBACINIS LAIKOTARPIS dažniausiai trunka 10 -12 dienų, rečiau – 19-21 dieną.

SIMPTOMAI. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1-2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos (plaučių uždegimai), laringitai (gerklų uždegimai), otitai (ausų uždegimai). Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu (smegenų dangalų uždegimu).

PROFILAKTIKA. Skiepijimai gyvąja susilpninta tymų vakcina yra veiksmingiausia tymų profilaktikos priemonė. Tėvai raginami atidžiai peržiūrėti savo vaikų skiepijimo nuo tymų būklę ir nerizikuoti vaiko sveikata. Lietuvoje vaikai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 m. Įskiepijus dvi tymų vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga.

IMUNIZACIJA PO KONTAKTO. Tymų vakciną galima naudoti ir poekspozicinei profilaktikai, jeigu po kontakto su sergančiuoju praėjo ne daugiau nei trys paros.