Ar mylimas žmogus visada laimingas?

Ar mylimas žmogus visada laimingas?

Meilė - tai sunkiai paaiškinama ir sunkiai valdoma vidinė jėga. Ji dažniausiai tapatinama su pozityviais, maloniais jausmais. Meilė turi galią pakeisti mūsų požiūrį, likimą ir netgi visą gyvenimą. Mylintis ir mylimas žmogus dažniausiai būna laimingas. Bet meilė nebūtinai visada atneša tik gėrį.

Manau, jog kažkuri pasaulio žmonijos dalis nori mylėti be kančios, žalos, neigiamų dalykų, kitaip tariant, tiesiog be „žalojančios” meilės. Be skausmo, be pykčio ir barnių. Jie įsivaizduoja, kad meilė - tai vaivorykštės, spalvotos kalėdinės lemputės miesto centre, sukeliančios visiems laimingus vaikystės prisiminimus ar puokštė raudonų rožių. Bet rožės badosi. O ir vaikystės prisiminimai ne visada ir ne visų laimingi ir spalvoti kaip tos lemputės. Noras mylėti be skausmo, tai tarsi noras apsvaigti geriant alų be alkoholio.

https://www.ve.lt/uploads/img/banners/srtfondas.gif

Ar mylimas žmogus visada laimingas? Šio klausimo paklausiau savo šeimos narių bei artimų draugų. Išgirdau įvairių atsakymų. Tad remdamasi apklausos duomenimis įrodysiu, kad mylimo žmogaus meilė ne visada tapati laimės jausmui. Akivaizdu, kad mylimas žmogus tikrai ne visada laimingas.

Žmonės nebemoka vertinti to, ką turi. Tai pirmasis mano suformuluotas teiginys. Kodėl? Aš manau, kad jie galvoja, jog jei turi partnerį, santykiai klostosi pakankamai sklandžiai, turiu kuo rūpintis, manimi irgi kažkas rūpinasi, reiškia myliu ir esu laimingas. Nežinau kaip Jūs, bet aš nesutinku. Juk santykiai nėra vien tik meilės jausmas ar pasakymas, kad ,,turiu kuo rūpintis ir manimi irgi kažkas rūpinasi”. Santykiai yra ir meilė, ir rūpestis, bet santykiams lygiai taip pat reikia pagarbos, nuoširdumo, atvirumo, ištikimybės ir daugelio kitų dalykų. Kartais žmonės sako, kad myli tik tam, kad pasakytų, jog myli. Bet ar mes susimąstome, kokia iš tikrųjų yra žodžio ,,myliu” reikšmė? Aš manau, kad ji labai labai gili ir prieš sakant, kad ką nors mylime, reiktų stipriai pamąstyti.

Tik pats žmogus gali valdyti savo meilę ir laimę. Tai mano antrasis argumentas. Galbūt ne visi sutiksite, bet tik mes patys galime nuspręsti, ką mylėsime ir kiek laimės mums tai suteiks. Kiti gali tik padėti, patarti ar pamokyti, bet jie niekada negalės pajausti Tavo meilės ir laimės. Tik Tu pats gali nuspręsti, kas Tau padeda jaustis saugiu, laimingu ir mylimu. 

Kad meilė būtų laiminga, laimingi turi būti ir partneriai. Tai trečiasis, paskutinis ir svarbiausias mano suformuluotas teiginys. Na, jeigu Tu nelaimingas, tai kaip Tu gali sukurti laimingą santykių atmosferą? Lygiai taip pat, jei Tu nemyli savęs, tai kaip Tu gali mylėti kitą žmogų? Pirmiausia mes turime išmokti gerbti, mylėti ir priimti save tokį, koks esu. Tik tada galime mylėti, gerbti ir priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra. Nemylėdami savęs skaudiname ne tik save patį, bet ir savo partnerį. Tai gali būti didelė kliūtis laimingiems santykiams.

Meilė visada buvo, yra ir bus viena svarbiausių gyvenimo vertybių. Meilė, mylimojo rūpestis ir prisilietimas, tai tarsi mums gyvybiškai svarbūs dalykai. Ir manau, jog didelė dauguma su manimi sutiktų. Nesvarbu, Tu vyras, moteris, paauglys ar senjoras, mums visiems reikia žmogaus, kurį galėtume vadinti savo vieninteliu. Ar tai būtų mūsų vaikinas/mergina, šeimos narys, ar geriausias draugas(-ė), mums to žmogaus reikia lygiai taip pat, kaip deguonies išgyvenimui.

Tai ar mylimas žmogus visada laimingas? Nuspręskite patys.

Šaltiniai:

http://psichika.eu/blog/sakyti-as-tave-myliu-kai-to-nera-labai-ziauru-sako-psichologe/

Šeimos narių, draugų nuomonės, lietuvių kalbos mokytojos pamąstymai literatūros pamokose.

Sidebar placeholder