Pasaulis už mano lango

Šiuo metu visų gyvenimas tapo kitoks, nes vienas dalykas palietė iškart visą pasaulį. Biblijoje teigiama, atrodžiusi teorinė tiesa apie gyvenimo trapumą staiga tapo artima ir net grėsminga. Kaip reaguoti į susidariusią situaciją? Ar tai pakeis mūsų įsitikinimus ir vertybes?

Nuo seno pasaulį krėtė visokios bėdos. Vyko karai žiauriai ir brutaliai nusinešdami daugybę gyvybių. Jų tikslai? Žemės, turtai, religiniai įsitikinimai, kažkokios karalių, diktatorių savivertės problemos. Vienos tautos žudė kitas manydamos, kad vykdo tik jiems suprantamą teisingumą. Pasaulį drebino ir baisos epidemijos bei ligos. Lyg sutapimas, kai visi užsidarėme namuose, ėmiau skaityti I.Simonaitytės kūrinį “Aukštujų Šimonių likimas”. Viename skyriuje aprašomas maras. Žmonės mirė tiesiog per keletą valandų laukuose, namuose, kiemuose. Ištisos šeimos, giminės…Kaip žmonės nepasidavė, išliko ir atsitiesė tada? Kaip nepasiduoti ir atsitiesti visiems dabar? Vidinė stiprybė ir tikėjimas, kad viskas bus gerai. Tokį atsakymą įžvelgiau knygos personažo Mato Šimonio mintyse ir poelgiuose. Jis sugeba sau pasakyti, kad negali pasiduoti blogoms mintims po to, kai beveik visą jo šeimą pasiglemžė baisi liga. Grįžta namo, kur randa savo tėvą bei brolį gyvus. Taigi, reikia pasinaudoti šia patirtimi, neišskysti ir suimti save į rankas, nes tada bus lengviau gyventi bei likti visapusiškai sveikiems Aš įsitikinęs, kad tiek per karus, tiek per marus ar dabartines pandemijas tikėjimas ir pozityvios mintys yra payts svarbiausi dalykai.

Dabrtinis virusas yra baisi nelaimė visam pasauliui. Žmones krečia nerimas, o gyvenimas išsimušė iš įprastų rutininių vėžių. Tačiau, mano nuomone, pandemija atnešė ir gerų dalykų žmonėms, kaip visuomenės nariams. Pavyzdžiui, tenka praleisti daugiau laiko su šeimomis ar prisiminti seniai užmirštus pomėgius. Bet svarbiausia - pasikeitė daugelio požiūris į gyvenimą bei išryškėjo tikrosios vertybės. Iki tol žmonės buvo pamiršę,o kartais net ignoruodavo įvairias, jų nuomone, netinkamas taisykles. Manau, kad tai yra gana logiška, nes kol niekas nesikėsina į mūsų sveikatą ar net gyvybę, mes galime ir neatkreipti dėmesio į užrašą šalia mokyklos valgyklos kriauklės “Prieš valgį prašome nusiplauti rankas”… Logiška. Dabar taisyklės bei požiūris į savo asmens chigieną tiesiogiai susijęs su artimųjų, o ypač senjorų sveikata. Šiuo metu visa kalba pasisuko ties pamatiniais dalykais, žmonės atsigręžė į tai, kas yra tikrai svarbu, pamiršdami skubėjimą ir darbus. Jie praleidžia daugiau laiko su šeimos nariais, labiau įsigilina į artimųjų poreikius, atliepia jausmus, rūpinasi seneliais, dažniau kalbasi vieni su kitais. Vėl atsinaujino svarbiausios kiekvieno asmens vertybės- paties ir artimųjų sveikata bei tarpusavio santykiai,

Ši pandemija palietė visus ir aš - ne išimtis. Iš pradžių jaučiausi tikrai neramiai. Ši situacija man atrodė tarsi niekaip nesibaigiantis baisus sapnas. Tačiau vėliau supratau, kad reikia išlaikyti šaltą protą ir neprarasti optimizmo. Šiomis dienomis aš labai retai išeinu į lauką. Didelė dalis veiklos persikėlė į namus, net pamokos vyksta nuotoliniu būdu. Man tai yra gana neįprasta, bet laikui bėgant įpratau prie šių sąlygų. Tačiau vis dar pagalvoju, kaip buvo gera gyventi iki pandemijos, juk vien laisvė judėti ir keliauti tiek daug reiškia. Tai, ką turime, suprantame tik to netekę-šiuo metu patyriau savo kailiu, ką reiškia šis posakis. Bet aš tikiu, kad ši nemaloni situacija greitai baigsis ir gyvenimas galės grįžti į savas vėžes. Jau dabar Lietuvoje mažėja užsikrėtusiųjų, tad galima pagrįstai to tikėtis. Galbūt pasaulis išmoks šią pamoką ir pradės mąstyti kitaip...

Už lango pavasaris, atgyja gamta, atgyja visa žmonija. Vidinė stiprybė, šaltas protas,rūpestis savo bei artimųjų sveikata- tokios šiandienos pamokos. Būkime vieningi ir joks virusas mūsų nesustabdys!