Antanas Tamkevičius: "Vairuodami dažniau šypsokimės"

Antanas Tamkevičius: "Vairuodami dažniau šypsokimės"

Paklaustas, kiek laiko vairuoja automobilį, Antanas, kaip visada neieškantis žodžio kišenėje, šmaikštauja: "Vairuoju nuo 1978-ųjų, bet nerašyk, kad tiek daug. Parašyk, kad vairavimo stažas - ilgametis. Kad aplinkiniai nesužinotų, kad esu toks senas..." Jeigu žmogus turi gerą humoro jausmą, jis ir vairuoja su šypsena, pagalvojau.

Ne kiekvienas pradeda vairuotojo karjerą prie sunkvežimio vairo. Taip, taip, būtent pirmąsias vairavimo pamokas A. Tamkevičius gavo prie legendinio sovietiniais laikais sunkvežimio "GAZ-53" vairo.

- Buvau gal kokių 14 metų amžiaus. Mano patėvis dirbo sunkvežimio vairuotoju ir man kartkartėmis leisdavo pavairuoti. Tiesa, dažniausiai vairavimo patirties semdavausi ne mieste, o užmiesčio keliuose.

Kai laikiau teises ir reikėjo laikyti vairavimo egzaminus, man jokių problemų nekilo, nes jau buvau patyręs vairuotojas. Jaunystėje, kaip ir dauguma berniukų, žavėjausi motoroleriais ir motociklais, bet neturėjau finansinių galimybių kokios nors dviratės motorinės transporto priemonės įsigyti.

Tačiau viskam ateina savo laikas. Sunkvežimis ir lieka sunkvežimiu, o atsiradus galimybei A. Tamkevičiaus rankose sužibo rakteliai nuo naujutėlaičio, dar dažais kvepiančio smėlinės spalvos žiguliuko "Vaz-2103".

- Tai buvo mano pati brangiausia mašina, todėl, vairuodamas nuo senojo Turgaus žiedo iki Tiltų gatvės, visuomet važiuodavau labai atsargiai, bijodamas, kad tik man kas į automobilio galą neįvažiuotų.

Žigulius Antanas nusipirko 1985 metais ir pravažinėjo su jais apie 10 metų. Tada teko laimė išmėginti užsienietiško automobilio pranašumus, kai persėdo į vokišką "Opel rekord". Savaime suprantama, po žigulių opeliukas buvo tikras limuzinas, minkšta ir patogi mašina. Su vairo stiprintuvu ir daugybe kitų tais laikais dar negirdėtų ir neregėtų pranašumų. Žodžiu, žiguliai, lyginant su vokiškos kokybės opeliu, buvo tikras vežimas. Tik be arklio priekyje.

- Po poros metų iš Vokietijos nusipirkau nenaują, gana geros būklės "Opel Calibra". Klaipėdoje tuo metu tai buvo vienetinis automobilis, šiaip labai gražus ir vykęs modelis. Dviejų durų, sportinio stiliaus. Tais laikais tai buvo kažkokia fantastika. Vėliau įsigijau nelabai seną "Opel Vectra", o dar vėliau - "Opel Omega", - bando nesusipainioti automobilių markių pavadinimuose pašnekovas.

Beje, "Opel Omega" - buvo pirmasis naujas importinis automobilis, kurį Antanas pirko iš "Armi" automobilių serviso.

- Taigi ilgą laiką buvau opelių fanas, nes išbandžiau net keturis skirtingus modelius. Galiu apibendrinti, kad opeliai nekėlė problemų dėl gedimų. Nei su greičių dėže, nei su varikliu. Vienintelis minusas, ką pastebėjau iš savo praktikos, jie gana greitai rūdija.

Naujas etapas

Pradedant "Opel omega" ir visi kiti įsigyti automobiliai jau buvo nauji.

Kitas Antano Tamkevičiaus pasirinktas automobilis buvo visureigis "Nissan Patrol". Tai, pašnekovo nuomone, visureigis, labiau skirtas bekelei, o ne miesto keliams. Beje, tai, A. Tamkevičiaus įsitikinimu, labai patvarus ir patikimas automobilis.

- Per šešerius su puse metų, kuriuos praleidau prie "Nissan Patrol" vairo, man nutiko tik vienas nedidelis gedimas, perdegė viena lemputė.

Vėliau įsigijau "Toyota Land Cruiser", su kuriuo pravažinėjau septynerius metus. Tai buvo mažesnio pravažumo automobilis, bet, lyginant su "Nissanu", tai jau visai kita važiavimo kokybė. "Toyota Land Cruiser" daug minkštesnis automobilis.

Tačiau Antanas neslepia, kad dar geresnis, patogesnis ir modernesnis tas automobilis, kurį vairuoja šiuo metu. Paskutinis ir naujausias jo pirkinys - automobilis "BMW X5".

- Niekas nepaneigs, kad vokiečiai kokybe stipriai lenkia japonus. Jeigu "Toyotos" automatinė pavarų dėžė yra su 6 pavaromis, tai vokiečių automobiliuose pavarų gali būti ir 8 ar 9. O pavaros suteikia automobiliui papildomo dinamiškumo ir persijungia švelniau, - ilgamete patirtimi dalinasi A. Tamkevičius.

- Ar dažnai kelių inspekcija stabdo Antaną Tamkevičių?

- Neslėpsiu, baudas už greitį kartais tenka mokėti. Vidutiniškai per metus moku vieną baudą už greičio viršijimą. Dažniausiai prasižengiu priemiestyje. Greitkelyje ir mieste labiau paisau kelio ženklų, o užmiestyje kartais pražiopsau kokį ženklą ir važiuoju per greitai. Šiaip esu drausmingas vairuotojas ir rimtos avarijos keliuose vis dar pavyko išvengti. Gal porą kartų yra apibraižę automobilio sparnus.

- Ar keičiasi žmonių vairavimo kultūra Lietuvoje?

- Keičiasi. Prieš dešimt metų atlikti kairįjį posūkį praktiškai buvo labai sunku. Dabar vienas kitą praleidinėja daug lengviau.

- Pats daug keliauji, esi išmaišęs pusę pasaulio. Kokiose šalyse vairavimo kultūra patiko labiausiai?

- Labai daug racionalumo Amerikoje. Ten praktiškai visose sankryžose gali sukti į dešinę. Pas mus daug kur yra papildoma žalia rodyklėlė, bet reikalavimas būtinai sustoti man nesuprantamas. Gaišinamas brangus laikas ir labai stabdomas eismo intensyvumas. Pas mus, kaip sakoma: "Taisyklė ant taisyklės".

- Kas dar nustebino, tęsiant temą apie vairavimo ypatumus kitose šalyse?

- Svečiuojantis Malaizijoje, vienos išvykos metu, sustojo eismas. Kažkas atsitiko. Pralaukėm gal tris keturias minutes. Kadangi mūsų viešbutis buvo netoli, mes nutarėm išlipti ir eiti pėsčiomis. Tačiau vietinis vairuotojas mus sulaikė, sakydamas, palaukite, aš matau, policininkas jau ateina. Tuoj viskas bus gerai. Tąkart mane labai nustebino jo pasitikėjimas policininku. Jis taip pasitikėjo pareigūnu, kad net neabejojo, kad normalus eismas tuoj pat bus atnaujintas.

Kitas atvejis nutiko Briuselyje. Užsižiūrėjau į labai gražią arką ir netyčia išvažiavau į priešpriešinę kelio juostą. Matau, kad automobiliai visomis keturiomis eismo juostomis atlekia tiesiai į mane. Vaizdas labai žiaurus. Aš parodžiau dešinįjį posūkį, sustojau ir įjungiau avarinį. Palaukiau, kol mašinos pralėkė ir man bedarant apsisukimą, atlėkė policija. Jie privažiavo, aš paaiškinau, kad apsirikau. Jie nuramino sakydami, kad nemato jokių problemų. Pareigūnai suprato, kad aš ne vietinis ir kad netyčia ne ten įvažiavau. Netgi padėjo man saugiai apsisukti. Apie kažkokias baudas ar bausmes net nebuvo kalbos.

- Ką pasiūlytum mūsų tautinei policijai?

- Aš manau, kad ne visada reikia bausti žmogų. Kitą kartą galima tik įspėti ir paaiškinti klaidą. Kartais jie sako, kad bausti jiems liepia viršininkai. Tokiu atveju aš manau, kad mūsų policininkams reiktų suteikti daugiau teisių. Kad jie galėtų laisviau priimti sprendimą.

- Ką manai apie vairuojančias moteris? Ar galima teigti, kad jos vairuoja blogiau už vyrus?

- Aš nepasakyčiau, kad jos vairuoja blogiau. Yra ir labai puikiai vairuojančių moterų. Mano žmona, pavyzdžiui, puikiai vairuoja, kartais aš ją net stabdau ir raminu.

- Kas labiausiai, paties nuomone, trikdo eismą?

- Sakyčiau, daug pažeidimų daro neseniai teises išsilaikęs jaunimas, bet jie po tam tikro laiko apsiramina ir važiuoja ramiau ir saugiau. Labiausiai kliūna, kai neseniai teises išsilaikę vairuotojai važiuoja labai lėtai antrąja eismo juosta. Trukdo visą eismą. Vokietijoje, jeigu tik aplenkia automobilį, iš karto persirikiuoja į dešinę. Netgi jei antra juosta laisva.

- Koks turi būti automobilis, kad pačiam patiktų?

- Svarbiausia, kad būtų neperkrautas įvairiais prietaisais ir mygtukais valdymo skydelis. Šiuo atžvilgiu BMW man yra idealus, lyginant, tarkime, su "Porsche Cayan", kuriame labai daug įvairiausių svirtelių ir mygtukų.

- Ko palinkėtum uostamiesčio vairuotojams?

- Palinkėčiau visiems važiuoti su šypsena. Kai tau nusišypso, tu kitam atsakai šypsena, vieni kitiems pakeliame nuotaiką.

- Ačiū už atsakymus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder