„Mokestinėmis priemonėmis neužkrausime papildomų mokesčių vidurinei klasei, o mažinsime mokesčius mažiausiai uždirbantiems. Kaip ir numatyta Vyriausybės programoje – planuojame konsoliduoti ir sujungi pajamų mokesčio ir „Sodros“ įmokų apmokestinimą, kad jis būtų naudingas darbuotojui“, – pareiškė finansų ministras Vilius Šapoka.
Jis patikino, jog nebus taikomas joks „dyzelino“ mokestis – aplinkosaugos problemas esą galima spręsti kitomis priemonėmis.
Kad turintys dyzelinu varomus automobilius turėtų sunerimti dėl ateityje galimai teksiančių mokėti mokesčių, prieš kelias dienas paskelbė naujienų portalas DELFI. Tai esą buvo numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių projekte, kuris buvo pristatytas Seimo frakcijoms.
VĮ „Regitra“ skaičiuoja, kad šių metų pradžioje Lietuvoje buvo registruota 1,4 mln. transporto priemonių, iš kurių net du trečdaliai varomi dyzelinu. Maža to, šia degalų rūšimi varoma 90 proc. šalies autobusų ir 96 proc. krovininių automobilių bei visa žemės ūkio technika.
Tai – didžiulis rinkėjų skaičius. Kaip jie sureaguotų į žinią, kad gali tekti mokėti daugiau mokesčių?
R. Ališauskienė: tai turėtų supykdyti rinkėją
Bendrovės „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė R. Ališauskienė neabejoja – rinkėjai tokią žinią pasitiktų labai neigiamai.
„Tai turėtų supykdyti rinkėjus. [...] Įsigyti naujos mašinos dauguma žmonių negali. Nevažinėti taip pat negali, nes daugeliui tai yra susisiekimo priemonė. Taigi toks mokestis atsilieptų skaudžiai“, – LRT.lt komentavo sociologė.
Savo ruožtu bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas sako, kad bet kuris mokestis, kurį tektų mokėti daugeliui šalies gyventojų, rinkėjams yra blogas.
„Sutariame, kad mokesčiai reikalingi, bet nauji mokesčiai priimami neigiamai, ypač tie, kuriuos reikia mokėti daugumai žmonių. Jei valdžia įveda mokesčius kažkam kitam, bet ne man, tuomet jie dar toleruojami.
Pavyzdžiui, jei kalbėsime apie nekilnojamojo turto (NT) mokestį turtuoliams, bus „Tado Blindos principas“ ir jis per daug žmonių nesuerzins, bet kuo mokestis masiškesnis, tuo įtaka didesnė. Kai mokesčiai paliečia mus asmeniškai, požiūris pasikeičia, nes suprantama, kad iš manęs atimama. Nei vienas iš mūsų nenorime atiduoti daugiau pinigų, kuriuos uždirbame“, – aiškino I. Zokas.
Kitose šalyse mokesčiai, susiję su automobiliais, įvedami remiantis taršos matavimo rodikliu – CO2 emisija, nesvarbu, ar tai dyzelinu, elektra, ar benzinu varomi automobiliai.
Pasak I. Zoko, tai būtų kur kas protingiau – nors tai paliestų daugelį žmonių, tačiau toks sprendimas įgytų loginį paaiškinimą, jog pinigai nukreipiami ekologijai.
„Galų gale, priimant neišvengiamą blogį, reikėtų kažkaip argumentuoti. Jei žmogui daro operaciją ir jam po jos skauda, suprantame, kad tai – laikina, ir mes susitaikome su tam tikrais dalykais dėl kažkokio rezultato. Šiuo atveju, jei pinigai už pačius taršiausius automobilius tektų ekologijai, gal tai būtų vienas iš sprendimų“, – kalbėjo I. Zokas.
R. Fetingis: valdžios keičiasi, o sprendimai – tokie patys kvaili
Automobilių ekspertas bei laidos „Autopilotas“ žurnalistas Ramūnas Fetingis sako, kad, jei būtų įvestas toks mokestis, ir vėl būtų išradinėjamas dviratis.
„Kažkas kažkur girdėjo, kad kažkas kažkur blogai. O kaip yra iš tiesų – patys nežino ir bando surasti nesąmoningą sprendimą. Man tai tiesiog juokinga. Valdžios keičiasi, o sprendimai – tokie patys kvaili, kaip ir anksčiau.
Tai – absoliučiai kvailas sprendimas. Taip, dyzeliniai automobiliai yra taršūs. Jei nesiekia „Euro 6“ standarto, jie tikrai labai kenkia. Štutgartas (o vėliau ir kiti Vokietijos miestai paseks jo pavyzdžiu) daro taip: jei oro tarša šiek tiek viršija normą, draudžia dyzeliniams automobiliams įvažiuoti į miesto centrą, jei jie nesiekia „Euro 6“ standarto. Tačiau ten yra kita situacija – jie seniai diferencijavę visus mokesčius pagal taršos lygį“, – LRT.lt kalbėjo R. Fetingis.
„Euro 6 standartas“ buvo sukurtas siekiant stipriai sumažinti išmetamus dviejų tipų teršalus: azoto oksidus ir suodžių-kietųjų dalelių kiekius.
„Mums nereikia išradinėti dviračio – susiekime [mokesčius] su „Euro 2“, „Euro 3“, „Euro 4“ ar „Euro 5“ standartais. Įvairiose šalyse mokesčiai taikomi skirtingai. Vieni savo mokesčius susimoka per techninę apžiūrą, kiti – kartą per metus. Bet iš esmės viskas diferencijuojama pagal „Euro“ standartą. Tai – absoliučiai logiška. Kuo švaresnis automobilis – tuo mažesnį mokestį moki, nes mažiau terši. Tuomet tu suinteresuotas pirkti naujesnį automobilį, taip gerinama ne tik ekologija, bet ir saugumas keliuose“, – dėstė R. Fetingis.
Automobilių ekspertas neabejoja, kad anksčiau ar vėliau atsiras automobilių mokestis ir tai esą reikėjo padaryti jau seniai, nes tokie mokesčiai – pasaulinė praktika.
„Didžioji bėda Lietuvoje, kad nežiūrime kompleksiškai – įveda mokesčius, nori uždrausti automobilius ir susizgrimba, kad nėra su kuo važiuoti. Praeis pora metų, artės rinkimai ir sakys, kad prisidirbo su mokesčiais, sugalvos juos sumažinti ar apskritai atsisakyti. Mes gyvename ketverių metų era nuo vienų rinkimų iki kitų, bet negalvojame, kaip kompleksiškai padėti valstybei“, – LRT.lt komentavo R. Fetingis.
Europos Komisija yra konstatavusi, kad Lietuva lieka viena iš nedaugelio Europos valstybių, neturinčių jokių mokesčių automobiliams arba kelių naudojimo mokesčio, kuris būtų taikomas privačioms transporto priemonėms.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą