"Dabartiniame gyvenimo etape susiklostė taip, kad automobilį vairuoju dažnai. Atstumas tarp darbo vietos ir gyvenamosios vietos yra nemažas, per dieną vykstantys įvairūs posėdžiai skirtingose vietose tiesiog priverčia vairuoti automobilį", - sako jis.
Kaip esate įpratęs žiūrėti į eismą - automobilio vairuotojo akimis, pėsčiojo, dviratininko, buvusio miesto mero ar KPPAR vadovo? - "Autosalonas" paklausė B. Petrausko.
Kai vairuoju, visada žiūriu vairuotojo akimis, bet stebiu ir pėsčiųjų elgesį, dviratininkus. Daug kas yra pasikeitę per paskutiniuosius 10-15 metų - skatindami žmones judėti dviračiais esame sudarę pakankamai geras sąlygas, ypač pietinėje ir šiaurinėje miesto dalyse. Tiesa, kai kur ta infrastruktūra nėra iki galo sutvarkyta, ypač senamiestyje. Pėstieji, mano manymu, turi pakankamai patogius šaligatvius, gal tik kai kur dar reikėtų patobulinti perėjas - jos turėtų būti ryškesnės, labiau apšviestos, ypač prie mokyklų ir darželių.
Apie dešinįjį posūkį
Ar Klaipėda - patogus miestas vairuoti?
Klaipėda patogi vairuoti dėl savo geografinio išdėstymo - turime 3 magistralines arterijas, leidžiančias pakankamai gerai iš miesto šiaurinės dalies pasiekti pietinę. Ir šiuos tris kelius kertančios vakarų-rytų krypties gatvės yra taip pat gana tolygiai išsidėsčiusios.
Gerai, kad kai kur yra padarytos atskiros juostos sukantiesiems į kairę - taip nestabdomi vykstantieji tiesiai. Gerai, kad yra aiškiai sužymėtos juostos žieduose, kad atsirado nauji, ryškesni šviesoforai.
Na, o taisyti dar daug kur ir ką reikėtų - posūkių į kairę turėtų atsirasti daugiau, ypač tose vietose, kur vežami kroviniai. Jau senai nuspręsta naikinti kai kurias žiedines sankryžas - tad tą ir reikia padaryti, nes tuose žieduose nebėra normalaus eismo pralaidumo. Daugelyje sankryžų reikėtų leisti dešinįjį posūkį degant raudonam šviesoforui, ypač ten, kur yra atskira juosta, skirta sukti į dešinę.
Porą metų, 1992-1994-aisiais, buvote Klaipėdos meru. Ar prisimenate sprendimus, tais laikais priimtus eismo ir gatvių infrastruktūros srityje?
Labai svarbių sprendimų nebūta - tai buvo pereinamasis laikotarpis, kada mes dar neturėjome tiek daug automobilių, ir žmonės, mano manymu, daugiau naudojosi visuomeniniu transportu. Pagrindinė problema buvo duobių gatvėse taisymas, ypač po žiemos. Neturėjome galimybės bet kuriuo metų laiku pasigaminti asfaltbetonio mišinio, buvome priklausomi nuo asfalto gamyklos cikliškumo. Data X būdavo, kada prasidėdavo asfalto gamyba. Dabar tai pamiršta, duobės gatvėse gali būti taisomos ištisus metus įvairiais mišiniais. O planavimo dokumentuose jau atsirasdavo tam tikros būsimos gatvės, buvo daug kalbama apie naujo tilto atsiradimą ir senamiesčio išsaugojimą bei eismo jame nutraukimą. Kaip matome, iki pat šių dienų šiuo klausimu visuomenėje vyksta diskusijos.
Žiedas - Vyriausybei
Į jūsų vadovaujamą Centrinį Klaipėdos terminalą vedantis Baltijos prospektas, tiksliau, jo žiedinės sankryžos jau atvirai vadinamos miesto skauduliu. Kada gi, jūsų nuomone, pavyks jas rekonstruoti?
Opiausios - Šilutės plento ir Baltijos prospekto - sankryžos rekonstrukcijos klausimu pasigirsta vienokia ar kitokia informacija, bet aiškumo nėra. Manau, centrinė valdžia - šalies Vyriausybė - turi perimti šį projektą ir jį įgyvendinti. Čia reikėtų papildomai ištirti transporto srautą, nes srauto tyrimai rodo eismo intensyvumą. Šilutės plento kryptimi reikėtų pastatyti viaduką, o žiedą po juo rekonstruoti į šviesoforinę sankryžą. Mano galva, tunelio projektas yra tikrai neperspektyvus ir praktiškai neįgyvendinamas.
Pastačius CKT ir rekonstravus Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryžą joje vairuotojai priversti žalio šviesoforo signalo laukti ilgiau. Anksčiau čia buvo planuojama dviejų lygių sankryža. Ar jos idėja dar gyva?
Ten gal nėra tinkamai sureguliuoti šviesoforai. Reikėtų peržiūrėti jų veiklos režimą, gal net tam tikru laiku galėtų mirksėti vien geltona spalva. Dviejų lygių sankryžos idėjos nėra atsisakyta, tik reikia suprasti vieną dalyką - srautas į terminalą ir iš jo yra toks mažas, kad jį leisti per tunelį nėra jokios prasmės. Be to, tas srautas yra ne piko metu. Ateityje, po 3-5 metų, kai terminalas veiks 90 proc. pajėgumu, bus galima kalbėti ir apie tunelio statybas.
Uostas neatsiejamas nuo miesto, abu dalinasi ir tomis pačiomis gatvėmis. Tačiau miestiečiai neretai mėgsta paburbėti, esą jiems nepatogumų kelia į uostą važinėjantis transportas. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu - jau kaip KPPAR prezidento?
Miesto ir uosto santykiai yra neatsiejami. Negali būti, kad kroviniai neatvyktų į uostą arba iš jo. Diskusija tuo klausimu vyksta jau 20 metų. Yra akivaizdžių postūmių ir tai visi mes matome. Nutiestas Jūrininkų prospektas, visu pajėgumu veikia Šiaurės prospektas, rekonstruotos Minijos, Kairių gatvės. Tuo keliu einame ir toliau, vis realesnis tampa pietinis aplinkkelis, kitos greta uosto esančios gatvės irgi laukia savo eilės. Mano manymu, esame teisingame kelyje, tik šiame miesto ir uosto dialoge gal kartais yra paimamos per aukštos natos ir tuo sugadinamas visas dialogo procesas.
Beje, žmonėms reikėtų žinoti, kad apie 80 proc. krovinių į uostą atkeliauja geležinkeliu, o naujas krovinys - dujos - iškeliauja vamzdynais.
Judumas - tai ne tik automobiliai
Daug metų dirbote Klaipėdos autobusų parke, jam ir vadovavote. Kaip vertinate dabartinę miesto viešojo transporto sistemą? Ar ja pats naudojatės?
Kai dirbau Klaipėdos autobusų parke, mes buvome monopolistai ir nuo mūsų darbo labai daug kas priklausė. Dabar turime tikrai žymiai geresnę situaciją negu prieš 20-30 metų. Išvystytas visuomeninis transportas, geri nauji didieji autobusai bei mažesni autobusai, kitų vežėjų dalyvavimas užtikrina žymiai didesnį visuomeninio transporto tinklą. Aišku, tobulėti dar yra kur ir kaip - gauname pastebėjimų, kad kai kurių maršrutų autobusai per anksti baigia darbą, todėl jais sudėtinga pasiekti namus vėliau vakare.
O aš pats, jei tik susidaro galimybė, tikrai mielai pasinaudoju visuomeninio transporto paslaugomis ir džiaugiuosi jo išaugusia kokybe, vairuotojų dėmesingumu bei rūpestingumu.
Šie metai Klaipėdoje skirti darnaus judrumo temai. Kaip jūsų suvokiate tą sąvoką?
Pirmiausia turime matyti daugiau dviratininkų, daugiau žmonių, žengiančių su šiaurietiškomis lazdomis, daugiau bėgiojančių žmonių. Darnų judrumą turi papildyti ir kitos naujos transporto priemonės, pvz., elektromobiliai. Jų atsiradimas labai sveikintinas ir laukiamas. Tai svarbu ekologijos prasme, visomis išgalėmis turime tai palaikyti. Šiais metais atsirado ekonomiški "tuktukai" Klaipėdoje ir Neringoje, ir tai labai džiugina. Manau, kad po metų jų bus daugiau ir daugiau. Sveikinu ir džiaugiuosi - miesto harmoningam vystymuisi tai tik į naudą.
"Šiame kare laimėtojų nėra..."
Karas keliuose - ar galite pasiūlyti receptų, kaip jį laimėti?
Keliai - mūsų gyvenimo dalis. Kaip elgiamės namie, darbe ir viešose vietose, taip ir keliuose. Įžūlumas, pasipuikavimas, piktnaudžiavimas greičiu - visa tai baigiasi tuo, jog žūva, sužalojami žmonės, dūžta transporto priemonės, virsta pakelės medžiai ir stulpai. Šiame kelių kare nugalėtojų nėra, vien tik pralaimėtojai - su sulaužytais likimais, sveikatos praradimais bei neigiamomis pasekmėmis visiems mums.
Koks kitų eismo dalyvių elgesys labiausiai erzina jus kaip vairuotoją?
Mane erzina, kad kelyje elgiamės taip, lyg būtume kažkuo ypatingi - ar turėdami galingesnį automobilį, ar gražesnį, žemesnį ar aukštesnį...
Kokie jūsų, kaip vairuotojo, minusai?
Sėsdamas prie vairo visada pagalvoju, kad vykdamas iš taško A į tašką B, galiu pristigti laiko. Bandau tą laiką trumpinti greičio sąskaita ir tada suprantu, kad, tai yra visai nepriimtina.
ANKETA
Benediktas Petrauskas, Centrinio Klaipėdos terminalo gen. direktorius, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas. Vairuotojo pažymėjimo gavimo metai - 1973-ieji ("vairuoti išmokau bent 2 metais anksčiau - išmokė tėvelis, nes jis buvo profesionalus vairuotojas"). Pirmasis automobilis - "Moskvič", vėliau - VAZ-2105 ("Žiguli"), "Volga", po to - "Volkswagen Passat", "Mazda", "Opel Omega", "Toyota", dabar - "Volvo". Ar baustas policijos? - "Turint tokį didelį vairavimo stažą be Kelių policijos negali apsieiti. Tačiau esu baustas tik už greičio viršijimą automagistralėje Klaipėda-Vilnius."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą