CO2? Lietuviams tai neįdomu

CO2? Lietuviams tai neįdomu

Automobilių gamintojai jau ne vienerius metus kaip vieną svarbiausių vieno ar kito modelio parametrų nurodo anglies dvideginio - CO2 - emisijos lygį. Skaičiai, žymintys, kiek gramų šios medžiagos vienam kilometrui kelio išmetama į aplinką, nuolat nurodomi naujų automobilių reklamose spaudoje ir televizijoje, išorinėse reklamose, bukletuose, pardavimo salonuose ir t. t. Tačiau prisibelsti į aplinkos taršą dėmesio nekreipiančių lietuvių sąmonę jiems taip ir nepavyko. Ir vargu ar kada nors pavyks.

Visi "Autosalono" kalbinti naujų automobilių pardavėjai tvirtina kaip vienas: privatūs pirkėjai, rinkdamiesi naują transporto priemonę, apie jos CO2 emisijos rodiklius neklausinėja net per klaidą.

Dėl priežasčių jų nuomonė taip pat vieninga: taip yra todėl, kad šalies valdžia nedaro nieko bandant žmones pripratinti prie atsakingo požiūrio į aplinkosaugą.

O štai valdžios atstovai irgi turi savo geležinį argumentą: tokio požiūrio diegimas, pavyzdžiui, mokesčio už taršius automobilius pavidalu, gyventojams būtų per skaudi "pedagogika".

Po mūsų - tvanas

"Žmonėms dar labai trūksta pilietiško mąstymo, lyg ta aplinkos tarša būtų toli nuo mūsų. Mes dar kažkaip nugyvensime, o kuo kvėpuos mūsų vaikai, neįdomu. Taip galvojama", - tiesiai šviesiai sako Kęstutis Lingys, naujus "Opel" bei "Chevrolet" modelius parduodančios uostamiesčio bendrovės "Armi Servisas" vadovas.

Anot jo, pardavimo salono darbuotojai dar nėra sulaukę nė vieno privataus kliento, kuris pasidomėtų, kokia yra jo pageidaujamo pirkti automobilio CO2 tarša. Mašinos kaina - štai kas svarbiausia žmonėms, po to - kuro sąnaudos, kiti parametrai. O ar CO2 emisija yra 120 g/km, ar 160, niekam neįdomu.

Tą patį sako ir UAB "Solorina", prekiaujančios "Toyota" ir "Lexus" automobiliais, atstovas Edmundas Radavičius.

"Kaina, ekonomiškumas, saugumas. Tai trys dalykai, apie kuriuos klausinėja pirkėjas. Mūsų žmonėms CO2 emisija visai neįdomi. Kodėl? Paprasta - jiems, tiksliau, jų piniginėms šis parametras jokios įtakos neturi, o Lietuvoje nėra sistemos, pagal kurią taršesni privatūs automobiliai būtų apmokestinami didesne suma", - teigia jis.

Anot jo, net ir tie, kurie perka aplinką mažiau teršiančius hibridinius modelius, domisi būtent kaina, o ne teršalų kiekiu.

Su konkurentais visiškai sutinka ir naujas hondas parduodančios įmonės "Hondera" vadovas Rimvydas Skaistaitis.

"Beveik visi laikosi populiarios pozicijos: "Po manęs - nors ir tvanas." Aišku, yra tokių, kurie perka ekologiškesnius hibridus, bet jų - vienetai. Šioje srityje dar esame vikingai", - teigia jis.

Tik užsienio įmonės

Pasak R. Skaistaičio, klausimų apie to ar kito automobilio CO2 parametrus galima sulaukti tik iš tarptautinių kompanijų ir kitų juridinių asmenų, kurie turi verslo santykių su Skandinavijos valstybėmis.

"Tarptautinės įmonės turi savus standartus, kurie reikalingi perkant automobilį, o tos firmos, kurios turi ryšių su skandinavais, nori parodyti turinčios modernų ekologišką požiūrį", - aiškina jis.

"Bankai ir užsienio įmonės, - tą patį patvirtina ir K. Lingys bei paaiškina: - tiesiog jose egzistuoja tokia vidaus tvarka. Pavyzdžiui, vienas iš didžiausių Lietuvos bankų, priklausantis skandinavams, dabar yra sumažinęs palūkanas "žalesniems" automobiliams."

"Viena iš su mumis dirbančių lizingo bendrovių taiko mažesnes palūkanas, jei perkamo automobilio CO2 tarša yra mažesnė nei 130 g/km", - analogišką pavyzdį pateikia ir E. Radavičius.

Nėra sistemos

Pasak pardavėjų, sąmoningumą lietuviams būtų galima įdiegti tik naudojant vieną būdą: "Per kišenę."

"Tai, kas nurodoma automobilių gamintojų reklamose - kol kas ne mūsų žmonėms, o vakariečiams, kurie moka mokesčius, priklausančius būtent nuo CO2 parametrų. Kuo jų mašinos tarša didesnė, tuo daugiau ir pinigėlių turi sumokėti valstybei. Todėl jie ir stengiasi rinktis "švaresnes" mašinas - nepaisant to, kad jos kainuoja sąlyginai daugiau. Jei ir pas mus būtų mokestis pagal taršą, viskas būtų kitaip", - pavyzdį, kaip yra Vakarų Europos šalyse, nurodo E. Radavičius.

K. Lingio teigimu, dabar Lietuvoje egzistuojanti tvarka nediegia ekologiško požiūrio.


"Valdžios politika neskatina sąmoningumo ir nedidina naujų automobilių, kurie yra ekologiškai švaresni už dabar gatvėmis važinėjančias 15-20 metų senumo transporto priemones, pirkimo. Kodėl neapmokestinus senų automobilių?" - klausia verslininkas.

"Kad ir tų pačių hibridų pirkimas - kiekvienoje normalioje Europos valstybėje ekologiško automobilio įsigijimas vienu ar kitu būdu kompensuojamas, o pas mus tokias mašinas žmonės gali pirkti tik iš idėjos.

Jei pas mus keisis įstatymai, tada ir gyventojų sąmonė keisis. O kol nėra mokesčių aplinką teršiantiems automobiliams, toks ir žmonių požiūris į tą CO2 kiekį", - konstatuoja ir R. Skaistaitis.

Apmokestinti - nelabai realu

Šiaip ar taip, nepanašu, kad Lietuvoje artimiausiu metu tokie mokesčiai atsirastų. Ir tai - ne naujų automobilių pardavėjų ar jų gamintojų prasto lobistinio darbo pasekmė. Tai greičiau valdžios siekis dar labiau neerzinti ir taip sočiu gyvenimu negalinčių pasigirti rinkėjų.

"Aišku, nėra gerai tokia padėtis, kokia yra. Būtų smagu, jei veiktų sistema, skatinanti žmones pirkti ekologiškesnius automobilius, bet juk visi žinome, kokia šalyje yra ekonominė situacija ir kokia situacija žmonių piniginėse, - teigia aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

- Žmonės ne iš gero gyvenimo važinėja 15 metų ir senesniais automobiliais, todėl kažin ar papildomas jų apmokestinimas būtų tikslingas."

NUOMONĖ. "Manau, kad šiandieninėje situacijoje bet koks automobilių apmokestinimas yra nelabai realu", - sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Stasio ŽUMBIO nuotr.

Pasak ministro, bent minimalūs reikalavimai CO2 taršai palaikomi per automobilių techninių apžiūrų sistemą, tačiau esą ne tik dujų išmetimas aplinkosaugos požiūriu yra problema, bet ir kiti dalykai - pavyzdžiui, varvantys tepalai ar pan.

Jis pripažįsta, kad reikia prielaidų atnaujinti automobilių parką, tačiau neslepia ir to, kad tai - sudėtingas uždavinys.

"Teoriniame lygmenyje viskas neblogai, bet praktikoje tą padaryti labai sunku. Ir būtų skaudu žmonėms. Manau, kad šiandieninėje situacijoje bet koks automobilių apmokestinimas, kad ir CO2 kiekio pagrindu, yra nelabai realu", - "Vakarų ekspresui" sakė V. Mazuronis.

SKAIČIUS

2012 m. duomenimis, dėl išmetamųjų dujų emisijos viršijimo techninės apžiūros neperėjo 7 proc. lengvųjų benzininių ir dyzelinių automobilių.

CO2 apgavystės Europoje

Europos Komisijos (EK) tyrimas atskleidė, kad automobilių gamintojai, siekdami apeiti vis griežtėjančias CO2 išmetimo normas ir pagerinti savo produkcijos ekologiškumo rodiklius, išmoko pasinaudoti įvairiomis spragomis.
Pavyzdžiui, bandydami automobilius gamintojai naudoja specialias padangas arba bandymų poligono dangą.
Teigiama, kad taip apgaudinėjami vartotojai, nes jų automobiliai naudoja daugiau kuro ir labiau teršia aplinką nei skelbiama oficialiai. "Tai - paprasčiausia vagystė iš vartotojų kišenės", - konstatavo EK atstovai po to, kai vartotojų gynėjai paskaičiavo, jog vien 2010 m. dėl tokių manipuliacijų kiekvienas europietis vidutiniškai išleido 135 eurus daugiau nei turėjo išleisti.
2002 m. vidutinis naujų ES parduodamų automobilių CO2 kiekis buvo 167,2 g/h, 2010 m. - jau 140,4 g/km. Tad sumažėjimas siekė 26,8 g/km, tačiau iš jų 9,1 g/km pasiekta ne gerinant automobilio technologijas, o naudojant įvairias gudrybes bandant mašinas.
Šiuo metu EK kuria unifikuotą naujų automobilių bandymo procedūrą, kuri įsigalioti turėtų 2016 m.
Jau anksčiau EK patvirtino naujus standartus, kuriais remiantis iki 2020 m. vidutinė naujų automobilių CO2 tarša neturi viršyti 95 g/km. Dabar (iki 2015 m.) galioja 130 g/km norma. 

Sidebar placeholder