Į pajūrį - kartu su savo dviračiu

Į pajūrį - kartu su savo dviračiu

Norint pasiekti Klaipėdą, Nidą ar kitus pajūrio miestus, be galimybės važiuoti nuosavu automobiliu, galima rinktis kelis kartus į dieną kursuojančius autobusus. Pastarųjų paslaugas teikia bendrovės Tolimojo keleivinio transporto kompanija (TOKS), "Kautra" bei Klaipėdos autobusų parkas. Kiekviena jų siūlo skirtingas dviračių pervežimo paslaugas.

Pavyzdžiui, vienu TOKS autobusu galima gabenti nuo 5 iki 7 dviračių. Jų pervežimas - nemokamas, tačiau, norint užsitikrinti vietą dviračiui, rekomenduojama rezervacija internetu, kuri kainuoja 2 eurus. Vilniaus autobusų stoties vadovas Stanislovas Piraškevičius ramina, jog pamačius atskubantį, su savimi dviratį turintį keleivį likimo valiai jis paliktas nebus - dažniausiai vis tiek randamas būdas nurgabenti šią transporto priemonę į pajūrį.

Pasak S. Piraškevičiaus, kitas įmanomas variantas - siuntos, tačiau čia įkainiai didesni, tad verčiau pasirūpinti išankstine rezervacija.

Norintiems aplankyti ne tik pajūrį, bet ir kitus kurortinius miestus, tokius kaip Druskininkai, Birštonas, reiktų rinktis kitus autobusus, TOKS šiuo metu perveža dviračius tik į pajūrio miestus.

Kaip alternatyva siūlomos kelionės "Kautros" autobusais, kurie gabena dviračius į visus miestus, kuriuose numatytas šių autobusų maršrutas.

"Kautros" marketingo grupės vadovas Mindaugas Sakalauskas tikina, jog jų autobusai visiškai pritaikyti dviračiams gabenti.

"Mes buvome inovatoriai, pirmieji sukūrę šią paslaugą Lietuvoje. Pradžioje pastebėjome, jog, vykstant populiariausiais maršrutais, dviratininkams nebelieka vietų, tad siųsdavome dviračius kaip siuntas visai nemokamai. O dabar jau turime išankstinę rezervaciją," - situaciją aiškino M. Sakalauskas. Tačiau rezervacija taip pat kainuoja 2 eurus.

Šiuo metu bendrovė turi 80 autobusų su įrengtais dviračių laikikliais. Tai yra dvigubai daugiau nei 2012 metais. Anot M. Sakalausko, jei autobusas neturi laikiklių, galima dviratį gabenti ir bagažo skyriuje.

Apsilankius tinklalapyje autobusobilietas.lt prie tam tikro maršruto galima rasti dviračio ženkliuką ir šalia jo esantį skaičių, kuris nurodo, kiek yra likę laisvų dviračių laikiklių.

Klaipėdos autobusų parko atstovas aiškina, jog jų bendrovė taip pat yra pasiruošusi padėti dviračių entuziastams, tačiau akcentuoja, jog labai svarbu viską derinti iš anksto elektroniniu paštu. Anot jo, poilsiautojai linkę su traukiniais atvykti iki Klaipėdos arba Kretingos, o tada naudotis jų paslaugomis ir keliauti iki Palangos, Nidos ar kitų kurortinių miestų.

Brangesnė, bet patogesnė alternatyva - traukiniai

Kaip patogesnė ir greitesnė priemonė nukeliauti į pajūrį įvardijami traukiniai. Tačiau reikia pasverti kokybės ir kainos santykį. Autobusais dviračius su savimi gabenti nemokama, o štai Lietuvos geležinkeliai turi savo įkainius.

 

Jeigu renkatės važiuoti visų kategorijų traukiniais 3 ar 2 klasės vagonuose, turėsite papildomai sumokėti 45 proc. dydžio mokestį nuo analogiškai 3 klasės ar 2 klasės bilieto kainos. Tai sudaro beveik pusę keleivinio bilieto. Numatę maršrutą Vilnius-Klaipėda (Nida) piniginę paploninsite 2,5 euro, maršrutą Vilnius-Kretinga (Palanga) - šiek tiek mažiau - 2 eurais. Pirmos klasės vietose dviračius vežti draudžiama. Dviračio vežimo kvitus galima įsigyti visose bilietų pardavimo kasose.

Galimų gabenti dviračių kiekis priklauso nuo traukinio tipo, bet dažniausiai tai 5-8 dviratės transporto priemonės, o pajūrio ekspreso traukinyje - iš viso 12 (6 maršrutu Vilnius-Nida ir 6 maršrutu Vilnius-Palanga).

Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas sutinka, jog ne iš visų, bet didžiausių miestų pajūrį pasiekti kartu su dviračiu yra suteikiamos pakankamos galimybės. Tačiau šia paslauga gali pasinaudoti tik mažesnė grupė žmonių. Pasak jo, šiandien gyventojai keičia požiūrį, vietoje automobilio renkasi tai, kas patogiau, todėl pajūryje dviratis tampa puikia susisiekimo ir laisvalaikio leidimo priemone.

Paklaustas, ar verta atostogoms kartu pasiimti savo dviratį, pašnekovas tikina, jog verta.

"Norint naudoti dviratį visų atostogų metu, nuoma būtų labai brangi. Pavyzdžiui, Klaipėdoje labiau apsimoka nusipirkti dviratį nei jį nuomoti," - teigia E. Kriščiūnas ir pažymi, jog, remiantis tyrimais, didžioji dalis poilsiautojų beveik nesinaudoja automobiliais, juos palieka, vaikšto pėsčiomis arba važiuoja dviračiu. O, pavyzdžiui, patys Palangos gyventojai automobiliu dažnai važiuoja net ir kelis šimtus metrų.

Prastas oras - ne kliūtis

Autobusų bendrovių atstovai antrina vieni kitiems, jog daugiausiai poilsiautojų, norinčių kartu gabenti savo dviratę transporto priemonę, sulaukia šiltuoju sezono metu - nuo gegužės mėnesio pradžios iki rugsėjo mėnesio pabaigos. Tačiau šios vasaros lietingi, niūrūs orai ir tik kartais palepinanti saulė dviratininkų entuziazmo negadina. Anot S. Piraškevičiaus, kai kurie poilsiautojai būtent dėl prasto oro vežasi dviračius, nes kai nėra saulės, be dviračių nėra ką pajūry veikti.

Lietuvos geležinkelių duomenimis, šiltojo sezono metu poilsiautojai vyksta ne tik į pajūrį, bet dviračiais keliauja po regioninius parkus. Didžiąją jų dalį sudaro studentai. 2015 metais dviračius traukiniuose su savimi vežėsi 15 tūkst. žmonių, o 2016 - 16 tūkst. Anot Ingos Čiuberkytės, "Lietuvos geležinkelių" atstovės spaudai, norinčiųjų gabenti su savimi dviratį nuolat daugėja, todėl stengiamasi didinti dviračiams skirtų vietų skaičių.

Įsigyti daugiau autobusų, galinčių gabenti dviračius, planuoja ir bendrovė TOKS. Jos atstovai pastebi, jog paklausa yra didelė.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder