Nors rašytojai fantastai dar praėjusio amžiaus viduryje ar net anksčiau prognozavo, kad magiškais trim nuliais paženklintais 2000-aisiais pasaulio miestų gatvėmis važinės žmonių nevaldomi automobiliai, realybė kiek kitokia - nepaisant neįsivaizduojamu greičiu tobulėjančių technologijų, autonominis, arba savarankiškas, transportas masiniu kol kas netapo. Ir ar taps apskritai? "Ne!" - sako tokios idėjos kritikai, teigiantys, kad tik žmogaus rankos ir smegenys gali užtikrinti tikrą saugumą keliuose. "Taip!" - įsitikinę inžinieriai, jau ne vienam automobilių pramonės milžinui padedantys kurti "protingą" transportą. "Autosalonas" pradeda straipsnių ciklą, skirtą bent pabandyti atsakyti į klausimą, ar netolimoje ateityje vis dar valdysime automobilius, ar jie mus vežios jau patys.
Pastaruoju metu automobilių pramonę yra užvaldžiusios dvi pagrindinės perspektyvos - alternatyvus kuras ir autonominis transportas. Ir būtent pastaroji, o ne ekologiški degalai, turės didesnę įtaką ne tik žmonių mobilumo įpročiams ar gyvenimo būdui, bet ir visuomenės bei miestų vystymosi tendencijoms, teigia urbanistai.
Anot jų, galimybė trumpam laikui, atsiradus poreikiui, užsisakyti savarankiškai atvykti galintį automobilį ir su juo pasiekti bet kurią norimą vietą gali išspręsti antrojo automobilio šeimoje problemą ar net panaikinti asmeninės mašinos poreikį.
JAU DABAR sparčiai einama "protingų" automobilių link: šiuolaikiniuose automobiliuose diegiami įvairūs vairuotojo elektroniniai "pagalbininkai", pavyzdžiui, adaptyvinė kruizo kontrolės sistema, automobilio išlaikymo vienoje eismo juostoje sistema, avarinio stabdymo, savarankiško parkavimosi ir kitokia įranga.
Kas yra autonomiškumas
Automobiliai-robotai, perimsiantys daugelį vairuojant automobilį žmogaus atliekamų judesių, gali būti pagaminti per ateinančius trejus metus. Tokią nuomonę išsakė Elonas Maskas (Elon Musk), JAV elektra varomų automobilių srityje dirbantis verslininkas, kompanijos "Tesla Motors" vadovas.
Tiesa, E. Maskas mano, kad mintis sukurti automobilį, kuris kontroliuotų vairavimą bet kokiomis sąlygomis, kol kas yra per daug ambicinga. Jis planuoja tiesiog suteikti vairuotojams galimybę persijungti į "autopiloto" režimą vairuojant daugelyje situacijų ir taip palengvinti vairavimą.
"Man labiau patinka žodis "autopilotas" nei "savarankiškas automobilis". "Savarankiškas" reiškia kažką, ką mašina gali padaryti prieš jūsų norus, o autopilotas - gera įranga lėktuvuose, ir ją reikia naudoti automobiliuose", - pridėjo jis.
"Per trejus metus galima sukurti technologiją, kuri automobilį valdyti autonomiškai leis 90 procentų. Tačiau pasiekti tuo kelis likusius procentus, kad mašina važiuotų visiškai savarankiškai, bus neįtikėtinai sunku", - pareiškė E. Maskas.
VEIKLA. Ką veiktų bepiločiame automobilyje? 26 proc. vienos apklausos respondentų atsakė, jog rašytų SMS žinutes arba kalbėtų mobiliuoju telefonu, 21 proc. skaitytų, tiek pat mėgautųsi vaizdu pro langą, 10 proc. miegotų, 8 proc. žiūrėtų filmą,7 proc. žaistų kompiuterinius žaidimus, dar 7 proc. tą laiką skirtų darbo reikalams.
Įstatymų leidimo problema
Koncerno "Renault Nissan" vadovas Karlosas Gonas (Carlos Ghosn) nusiteikęs optimistiškiau. Pasak jo, savarankiški automobiliai keliuose gali pasirodyti jau 2018 metais, tiesa, prieš tai išsprendus juridinius klausimus.
"Tai - ne technologijų problema, o įstatymų leidimo. Tai - atsakomybės naudojant tokius automobilius klausimas, ypač jei juose nėra vairuotojo", - pareiškė jis.
K. Gono prognoze, pirmieji savarankiški automobiliai pasirodys šalių-pionierių keliuose - JAV, Japonijos, ir jau esą 2020 metais prasidės jų platus komercinis naudojimas.
O juridiniai klausimai jau imami nagrinėti. Šiemet gegužę Jungtinių Tautų Organizacija papildė 1968 metų Vienos kelių eismo konvenciją pataisomis leisdama naudoti autonominius automobilius. Iki tol šioje konvencijoje buvo 8-asis punktas, prieštaravęs naujosioms technologijoms ir nustatęs vairuotojui pareigą nuolat kontroliuoti savo transporto priemonę.
Dabar gi leista važinėti autonominiu automobiliu, jei vairuotojas galės jį sustabdyti bet kuriuo metu.
Remiantis šia pataisa, kurios iniciatorės, beje, buvo Vokietija, Prancūzija ir Italija, JTO narės galės kurti savo įstatymus, reguliuojančius vairuotojų nevaldomų transporto priemonių naudojimą.
Toliausiai pažengė JAV
Valstybės irgi po truputį atveria teisinius kelius tokiam transportui. Pavyzdžiui, jau trys yra leidusios bandyti savarankiškus modelius bendrojo naudojimo keliuose - Florida, Kalifornija ir Nevada (Kolumbijos apygarda, t. y. Vašingtonas).
Nevadoje dar 2011 m. priimtas bepiločių automobilių įstatymas. 22 puslapių sąvade, be kita ko, sakoma, kad tokias mašinas galima naudoti tik bandymams ir tik po to, kai jos uždaruose poligonuose pravažinėja mažiausiai 10 tūkst. bandymo valandų. Tokiame automobilyje visada privalo sėdėti žmogus, galintis perimti jo valdymą. Be to, bandytojas galimos žalos atlyginimui užtikrinti privalo sumokėti 1 mln. dolerių užstatą.
Kalifornija panašias taisykles pasitvirtino šiemet, tik jos dar griežtesnės. Pavyzdžiui, turi būti fiksuojama visa bandymų chronologija ir elektronikos nesuveikimo atvejai, bandytojas turi turėti atitinkamą licenciją ir būti baigęs specialius "priešavarinio" vairavimo kursus, o vienos bandomos mašinos draudimo suma siekia 5 mln. dolerių.
Vis dėlto JAV Transporto departamentui priklausanti Nacionalinė saugaus eismo administracija (NHTSA) valstijų valdžias ragina neskubėti plačiai atverti kelių bepiločiam transportui. Šios įstaigos atstovų teigimu, tam, kad būtų galima leisti automobiliams be vairuotojų išvažiuoti į kelius, būtini papildomi bandymai, kurie ir patvirtintų jų saugumą. Juos organizacija ketina atlikti per artimiausius kelerius metus.
Taip pat, NHTSA manymu, žmonės, ketinantys važinėti tokiais automobiliais, turėtų gauti atskiros kategorijos vairuotojo pažymėjimą arba baigti specialus pasiruošimo kursus.
Šiaip ar taip, "Volvo" tyrimų ir dizaino vadovas Peteris Mertensas (Peter Mertens) mano, jog taisyklės visose šalyse turėtų būti vienodos, kitaip tai esą nužudys pačią idėją.
Sąlygos - jau tinkamos
Dizaineris ir inžinierius Brenas Ferenas (Bran Ferren) taip pat įsitikinęs, kad savarankiškai automobiliai į gatves išvažiuos jau po kelerių metų - esą jau dabar yra įgyvendintos tam tikros sąlygos, būtinos tokiam transportui atsirasti.
Pirma, B. Fereno teigimu, tokie automobiliai turi "žinoti", kur jie dabar yra ir koks dabar yra laikas. Dauguma dabartinių automobilių tą jau "žino" - dėl įdiegto GPS. O šiuolaikiniai žemėlapiai (pvz., "Google") padeda "žinoti" ir kelius bei nustatytą kelionės tikslą.
Taip pat jie, anot inžinieriaus, turi "bendrauti" tarpusavyje ir "žinoti" vienas kito ketinimus. Tokios technologijos šiuo metu taip pat plačiai bandomos, kaip ir dar kitos, padedančios automobiliui "atpažinti" žmones, įvairius objektus (pvz., kelio ženklus) ir vietas.
Kai atitiks šias sąlygas, B. Fereno įsitikinimu, savarankiški automobiliai padidins eismo saugumą ir sumažins mirčių keliuose skaičių, maža to, jie esą važiuos efektyviau nei nuotaikų kaitos kamuojamas žmogus, bus mažesnės ir kuro sąnaudos bei oro tarša. Dar vienas aspektas - žmonės bus "išlaisvinti" nuo vairavimo.
Žingsnis po žingsnio
Aišku viena - per vieną naktį autonominis transportas gatvėse neatsiras, ir viskas vyks žingsnis po žingsnio. Tiesą pasakius, jau vyksta, ir jau dabar gana sparčiai einame "protingų" automobilių link: tai jau minėtų įvairių vairuotojo elektroninių "pagalbininkų" - tokios įrangos, kaip adaptyvinės kruizo kontrolės sistema, eismo juostas skiriančių linijų laikymosi įranga ar avarinio stabdymo, savarankiško parkavimosi sistema bei daugelis kitų - diegimas šiuolaikiniuose modeliuose.
Pasak ekspertų, iš pradžių automobilis iš vairuotojo perims valdymą nesudėtingomis eismo, pavyzdžiui, kamščių, sąlygomis, vėliau elektronikos įtaka vis didės, kol galų gale žmogus taps paprastu keleiviu.
Gali būti, kad iš pradžių bepilotis transportas galės važinėti tik tam tikrose zonose, pavyzdžiui, gyvenamuosiuose kvartalėliuose, kur nėra šviesoforų, kur ribojamas greitis ir pan. Arba atvirkščiai - automagistralėse, kurios taip pat pasižymi nesudėtinga infrastruktūra ir eismo paprastumu.
Vėliau savarankiškiems automobiliams gali būti skirtos specialios eismo juostos visuose bendrojo naudojimo keliuose. Tiesa, gali iškilti problema - kaip šie "protingi" automobiliai judės kartu su valdomais vairuotojų, kartais ir "neadekvačių", nardančių iš juostos į juostą. Tad greičiausiai teks laukti, kol ir paprasti automobiliai bus aprūpinti kuo didesniu elektronikos, galinčios padėti žmogui išvengti avarijų, kiekiu.
Tiks ir dalintis
Jau minėjome, kad autonominiai automobiliai gali pakeisti žmogaus gyvenimo įpročius. Kai kas mano, kad savarankiška mašina - pirmasis žingsnis apskritai gyvenimo be nuosavo automobilio link. Jų manymas paremtas šių transporto priemonių naudojimo vadinamojoje automobilių dalinimosi (angl. "car sharing") schemoje prielaida.
Įsivaizduokite rytą. Atsikeliate, papusryčiaujate, keliais paspaudimais mobiliajame telefone išsikviečiate automobilį be vairuotojo, po kelių minučių sėdę vidun įvedate ar kompiuteriui pasakote norimą adresą, ir jūs saugiai vežamas į darbą. Rankos laisvos, galva irgi - skaitote naujienas, tikrinatės el. paštą. Jei norite, keliaujate su kitais (kaip lifte) - taip pigiau, jei norite vienumos - sumokate daugiau ir esate vežamas vienas.
JAV Teksaso universiteto mokslininkai paskaičiavo, kad, pavyzdžiui, remiantis Ostino miesto pavyzdžiu - žmonių judėjimo įpročiais ir namų ūkių automobilių skaičiumi, vienas autonominis automobilis "car sharing" schemoje galėtų pakeisti 11 nuosavų automobilių.
Iš tiesų - kam turėti nuosavą automobilį, jei, remiantis statistika, per dieną juo naudojiesi valandą ar dvi, o likusį laiką jis tiesiog stovi gatvėje ar garaže?
Tiesa, čia iškyla kitas aspektas - automobilių gamintojų pelnas. Kas su juo atsitiks, jei žmonės staiga nustos pirkti nuosavas mašinas ir ims naudotis dalinamomis? Ir ar tikrai gamintojai, dabar gaunantys milžinišką pelną, tačiau vis vien menkiausia proga verkšlenantys dėl "sunkios ekonominės padėties", pasiryžę tokio scenarijaus įgyvendinimui?
Ko baiminasi gamintojai?
Maža to - gamintojai baiminasi ir kitų dalykų, susijusių su savarankišku transportu. Štai "Ford Motor Co." valdybos pirmininkas Bilas Fordas (Bill Ford) nerimauja, kas bus su gamintojais, jei vairuotojai technologijas automobilyje pamėgs labiau nei pačius automobilius.
"Kuo daugiau komforto bei kitos įrangos mes montuojame į mašiną, tuo labiau atimame galimybę ją mylėti, - pareiškė jis. - Aišku, laikrodžio nepasuksi atgal, ir tai kelias, kuriuo mes turime eiti, bet sykiu tai dalykas, dėl kurio aš asmeniškai apgailestauju".
Prabilta ir apie tai, kad vartotojams vis mažiau rūpės dabartiniai pramonininkų ir pardavėjų išnaudojami žmonių viliojimo arkliukai - variklio galia, ekonomiškumas, dizainas ir pan. Juk jau dabar daugelis mašinų ir šiais, ir visais kitais parametrais yra suvienodėjusios, tačiau vienu svarbiausių faktorių renkantis vieną ar kitą modelį gali tapti būtent savarankiško važiavimo technologija.
Ir dar vienas niuansas - kadangi autonominis valdymas paremtas išskirtinai kompiuterinėmis technologijomis, įprastų automobilių gamintojams teks varžytis ir su į šią rinką nusitaikiusiais minėtų technologijų kūrėjais.
Įrodymas - "Google Inc." koncernas, apie kurio sukurtą, tačiau ir toliau bandomą savarankišką automobilį "Autosalone" jau rašėme.
Svarbiausia - įtikinti saugumu
Šiaip ar taip, daug kas iš gamintojų bei kitų ekspertų sutaria, kad sunkiausia bus ne su technologijomis, infrastruktūra ar tokį transportą reguliuojančiais įstatymais, o su žmonių sąmone.
"Išradimai - lengviausia šio reikalo dalis. Sudėtingiausias etapas - socializacija", - įsitikinęs Džonas Hensonas (John Hanson), vienas iš "Toyota" vadovų saugumo, kokybės ir aplinkosaugos klausimais.
Jam pritaria ir Džėjus Džozefas (Jay Joseph) iš "American Honda Motor Co.": "Tokių automobilių išpopuliarėjimas labiau priklausys nuo pasitikėjimo jais. Didžiausias barjeras - priėmimas."
To įrodymas - draudimo svetainės Insurance.com atlikta apklausa, kurioje 61 proc. respondentų teigė manantys, jog žmogus geriau nei technika gali priimti teisingus sprendimus avarinėse situacijose.
"Ford" vadovas B. Fordas irgi pritaria, kad negalima nesiskaityti su automobilininkų, į paskutines tendencijas žiūrinčių su tam tikru nepasitikėjimu, nuomone. Tad, anot jo, norint neišgąsdinti žmonių, autonominio vairavimo funkcijas mašinoje reikėtų siūlyti tik kaip papildomą įrangą.
Ir bijo, ir ne
Įvairių apklausų rezultatai byloja, kad žmonės pasiruošę persėsti į savarankiškus automobilius. Štai vienos iš ryšių technologijų bendrovės "Cisco Systems", beje, kartu su "Continental AG" kuriančios automobilių tarpusavio komunikavimo sistemas, surengtoje apklausoje teigiama, kad net 57 proc. vairuotojų būtų nieko prieš naudotis tokiu transportu.
Jau minėtos svetainės Insurance.com apklausoje 32 proc. vairuotojų teigia, jog iškart atsisakytų savo įprastinių automobilių, jei būtų galima įsigyti savarankišką. Tiesa, 25 proc. pareiškė jokiu būdu nesėsiantys į autonominį transportą.
Konsultavimo kompanijos KPMG, serijinių savarankiškų automobilių atsiradimą prognozuojančios 2019-iems metams, apklausos rezultatais, vairuotojai domėtųsi tokiais modeliais, jei jiems būtų palikta galimybė atjungti ir įjungti autonominio valdymo sistemą. Už šią įrangą jie pasiruošę mokėti iki 15 proc. daugiau nei už įprastą automobilį.
Remiantis "Cisco Company" atliktos apklausos duomenimis, iš 1,5 tūkst. dešimtyje valstybių apklaustų vairuotojų bepiločiais automobiliais pasitikėtų 57 proc. Daugiausia "bebaimių", beje, yra Brazilijoje - ten tokias mašinas palaiko net 95 proc. apklaustųjų, o štai įdomiausia, kad labiausiai jomis nepasitikima technologijų pioniere vadinamoje Japonijoje, kur šis skaičius siekia vos 28 proc.
Įdomu ir tai, kad jeigu automobilyje būtų vaikas, automatiniu pilotu pasitikėtų tik 46 proc. visų apklaustųjų.
Šiaip ar taip, 73 proc. Insurance.com respondentų tiki, kad įprastiniai automobiliai iš gatvių ir kelių išnyks 2040 metais.
Ką veiktų automobilyje?
Vis dėlto draudimo svetainės CarInsurance.com atlikta amerikiečių vairuotojų apklausa parodė žmonių nepasitikėjimą robotais. 64 proc. respondentų įsitikinę, kad kompiuteriai nesugeba priimti sprendimų, kuriuos galėtų priimti žmogus, 75 proc. mano automobilį valdantys geriau nei tą galėtų padaryti kompiuteris, taip pat 75 proc. nepatikėtų tokiai mašinai vežti jų vaiko į mokyklą.
Kita vertus, daug kas priklauso ir nuo - visai žmogiška - kainos. Štai iš pradžių tik 20 proc. iš 2 000 apklaustų vairuotojų sakė esantys pasiruošę įsigyti savarankišką automobilį, tačiau paklausus, ar jie pirktų tokią mašiną, jei draudimas sumažėtų net 80 proc., palankiai atsakė jau 80 proc. apklaustųjų, ir tik 10 proc. tikino niekada jokiomis sąlygomis nepirksiantys bepiločio transporto.
Beje, draudikai klausė vairuotojų, ką jie veiktų juos vežančiame automobilyje. 26 proc. atsakė, jog rašytų SMS žinutes arba kalbėtų mobiliuoju telefonu, 21 proc. skaitytų, tiek pat mėgautųsi vaizdu pro langą, 10 proc. miegotų, 8 proc. žiūrėtų filmą,7 proc. žaistų kompiuterinius žaidimus, dar 7 proc. tą laiką skirtų darbo reikalams.
Ir jauniems, ir seniems
Pastaruoju metu kone labiausiai ratuotose valstybėse - tiek JAV, tiek Japonijoje - pastebima sparčiai plintanti tendencija - jaunimas nebesidomi vairavimu ir visiškai nesiveržia išmokti valdyti automobilį bei gauti vairuotojo pažymėjimą. Pavyzdžiui, Japonijoje vairuotojai iki 20 metų amžiaus sudaro tik 13 proc. visų vairuotojų - palyginti su 26 proc. prieš tris dešimtmečius.
Būtent savarankiški automobiliai, ekspertų teigimu, gali padėti jauniems žmonėms sugrąžinti susidomėjimą transportu.
Tačiau ne mažiau naudingi autonominiai modeliai galėtų būti ir seniems žmonėms.
"Tokia technologija pagyvenusiems žmonėms leis užsitikrinti mobilumo laisvę, kurios jie dažnai net neįsivaizduoja", - sako "Google" inžinierius Entonis Levandovskis (Anthony Levandowski) - žmogus, kone švenčiausiai pasaulyje tikintis šviesia savarankiškų automobilių ateitimi.
"Autonominiai automobiliai bus labai naudingi ir senesniems, ir šiaip fizinių judėjimo problemų turintiems žmonėms", - antrina "Nissan" viceprezidentas Mitsuhikas Jamašita (Mitsuhiko Yamashita).
Reikia nepamiršti ir to, kad teoriškai naudotis bepiločiu automobiliu galės ir vairuotojo pažymėjimų neturintys žmonės. Tokiomis mašinomis, ypač minėto dalinimosi jomis modelio atveju, visi naudosis kaip dabar naudojasi autobusais ar traukiniais, tik daug patogiau.
Bus daugiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą