Tęsinys. Pradžia - spalio 28 d. "Vakarų ekspreso" numeryje.
Britai - pirmi Europoje
Senajame žemyne pirmąja valstybe, įteisinusia savarankišką transportą, gali tapti Didžioji Britanija. Šios šalies verslo ir inovacijų ministras Vinsas Keiblas (Vince Cable) pareiškė, kad naudoti bepiločius automobilius visoje Karalystėje ketinama leisti jau nuo ateinančių metų sausio. Sykiu ketinama atitinkamai pakeisti šalies Kelių eismo taisykles bei kelių ženklinimą.
Maža to - miestai kviečiami varžytis, kuris priims nuo sausio prasidedančių tokio transporto bandymų dalyvius. Žadama atrinkti tris miestus, kuriuose vyks autonominių modelių bandymai, ir jiems skirti 10 mln. svarų sterlingų kompensuoti organizacines išlaidas.
Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje naudoti bepiločius automobilius galima tik uždaruose bandymų poligonuose, pavyzdžiui, Automobilių pramonės tyrimų asociacijos MIRA poligone arba "General Motors" treke Bedforšyre.
Olandai nebijo net bepiločių vilkikų
Keisti įstatymus leidžiant bepiločių automobilių bandymus ketinama ir Nyderlanduose. Projekto globėja - šalies infrastruktūros ir aplinkos ministrė Melani Šulc van Hagen (Melanie Schultz van Haegen). Laiške parlamentui ji pareiškė, jog ruošiamų pataisų dėka per artimiausius 5 metus bus galima pradėti savarankiškų krovininių automobilių bandymus.
Projekto iniciatorių vizija tokia - bepiločiai vilkikai vežios krovinius iš didžiausio Europos uosto - Roterdamo - po visą šalį. Ją įgyvendinti pabandys konsorciumas, kuriame - ne tik Roterdamo uostas, tačiau ir kompanija "Transport and Logistics Netherlands", sunkvežimių gamintojas "DAF Trucks" bei Nyderlandų taikomųjų mokslo tyrimų organizacija TNO.
Manoma, kad vilkikai judės "Volvo" projekto SARTRE tobulinamu principu - pirmąjį valdys žmogus, o kiti, esantys kolonoje, važiuos savarankiškai.
"Google" jau važiuoja
Šiuo metu savarankiškus automobilius kuria ne vienas automobilių pramonės koncernas, tačiau, atrodo, toliausiai kol kas pažengė informacinių technologijų milžinė "Google".
Pavasario pabaigoje ši bendrovė pristatė supermini klasės "Smart ForTwo" dydžio transporto priemonę, kuria galės važiuoti du žmonės. Ji varomi elektra bei varikliu, montuojamu "Fiat 500e" modelyje. Pradiniuose projekto etapuose jos greitis sieks vos 40 km/h - taip siekiama išvengti galimų eismo įvykių.
Automobilio salone nėra jokių kontrolės įtaisų - nei vairo, nei pedalų, tik "Start-Stop" mygtukas. Mašina valdoma sudėtinga sistema, aplinkai analizuoti naudojančia lazerinius ir radarų daviklius bei vaizdo kameras. Teigiama, kad ši transporto priemonė "mato" viską, kas vyksta aplink ją dviejų futbolo aikščių dydžio erdvėje.
Sistema vadovausis specialiai jai pritaikytais "Google" kurtais žemėlapiais, juos mašinos keleiviai mato ekrane salone. Jiems tereikia įvesti norimą adresą, ir automobilis tenai nuveš.
"Google" ketina Detroite, "Roush Enterprises Inc." gamykloje, rankomis surinkti 100 tokių bandomųjų automobilių, kainuosiančių, beje, po maždaug 1 mln. dolerių, ir jie bus naudojami Kalifornijos keliuose.
Beje, stambi JAV transporto kompanija "Uber" jau pareiškė norinti įsigyti 2 500 "gūglmobilių" ir juos "įdarbinti" kaip taksi. Tam ji žada išleisti 375 mln. dolerių.
Vokiečiai atrado Ameriką
Kiti gamintojai irgi gali pasigirti tam tikrą atstumą - tiesa, daug mažesnį nei "Google" atveju - be vairuotojo galinčiais įveikti kūriniais.
Štai "Daimler AG" iš Kalifornijos valstijos valdžios jau gavo leidimą bendrojo naudojimo keliuose bandyti savarankiškus modelius. Tačiau jau prieš tai vokiečiai pranešė, jog rugpjūtį "Mercedes-Benz S500" sedanas su "Intellegent Drive" sistema be menkiausio žmogaus prisilietimo prie vairo įveikė per 100 km gyvenamomis vietovėmis ir užmiesčio keliais, su 18 žiedinių sankryžų ir 155 šviesoforais.
Beje, šią atkarpą tarp Manhaimo ir Pforchaimo galima vadinti istorine - būtent šis 106 km atstumas tapo pirmuoju tolimuoju pasaulyje, kurį įveikė automobilis. Tą 1888 m. rugpjūtį be vyro žinios padarė inžinieriaus Karlo Benco (Karl Friedrich Benz) žmona Berta (Bertha Benz) modeliu "Benz Patent-Motorwagen Number 3" leidusis su sūnumis - 13-mečiu Richardu (Richard) ir 15-mečiu Eugenijumi (Eugen).
"Mercedes-Benz S500 Intellegent Drive" turi 12 sensorių, 4 plačiakampius ir 2 tolimačius radarus, 5 vaizdo kameras, iš kurių viena yra stereokamera, kita atpažįsta spalvas, o dar viena filmuoja galinį vaizdą. Iš pastarosios gaunami duomenys nuolat lyginami su detaliu 3D žemėlapiu - taip atpažįstama vietovė, kuria juda automobilis.
S klasės flagmanas ir turėtų tapti pirmuoju autonominiu mersedesu. Jo debiutas numatytas 2017 metais, nors koncepcinę versiją pristatyti žadama 2015-ųjų sausį elektronikos parodoje CES Las Vegase (JAV). O rugsėjo pabaigoje savo tėvynėje vykusioje Hanoverio komercinio transporto salone "Daimler" parodė ateities vilkiko prototipą "Future Truck 2025", taip pat jau išbandytą realiomis sąlygomis autobane.
Beje, kodėl vokiečiams neužtenka savo šalies kelių tokiems bandymams? Pasak koncerno tyrimų ir vystymo padalinio vadovo Tomo Vėberio (Thomas Weber), amerikietiški greitkeliai yra daug platesni už vokiškus, kai kurie turi net iki 6 ar 8 eismo juostų. Taip pat esą palankesnės ir eismo taisyklės tokioms mašinoms - JAV lygiareikšmių kelių sankryžoje pirmenybę turi ta transporto priemonė, kuri pirmiau tą sankryžą privažiavo.
Be to, vairuotojų neturinčių mersedesų bandymai bus vykdomi ir uždaruose poligonuose, pvz., dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų žinomoje Konkordo jūrų pajėgų ginklų bazėje Kalifornijos valstijoje.
"Volvo": 0 avarijų
Dar vienas koncernas, į savarankiškus automobilius žiūrintis labai rimtai - "Volvo". Švedai sau iškėlė tikslą iki 2020 m. sukurti tokį automobilį, kuris nepakliūtų į avarijas, jame nežūtų ir nebūtų traumuojami žmonės.
Autopiloto sistemą turintys modeliai jau bandomi Geteborgo mieste. Kasdieninėms kelionėms po miestą ir apylinkes bus naudojama net 100 "Volvo" automobilių, kiekvienas jų kaskart įveiks 50 km nustatytu maršrutu.
"Šiandien eksperimentiniai modeliai gali judėti nurodyta eismo juosta, patys keisti greitį ir įsilieti į bendrą transporto srautą, - aiškina "Volvo Car Group" inžinierius Erikas Koelingas (Erik Coelingh). - O ateityje norime turėti automobilį, kuris galės pats spręsti visas kelyje kylančias problemas, tarp jų - ir saugiai palikti kelią ir sustoti, jei vairuotojas dėl vienų ar kitų priežasčių negalėtų perimti valdymo."
Šio projekto, vadinamo "Drive Me", partneriai yra ne tik Geteborgo savivaldybė, bet ir Švedijos transporto ministerija ir kompanija "Lindholmen Science Park".
"Google" bepilotis automobilis: pradžia
Projekto pradžia laikytini 2008-ieji, kai "Google" inžinieriui Entoniui Levandovskiui (Anthony Levandowski) paskambino "Discovery Channel" kanalo laidos "Prototype this!" autoriai ir pasiteiravo, ar šis negalėtų sukurti autopiloto valdomo automobilio picai išvežioti. Jis per 5 mėnesius taip patobulino "Toyota Prius" modelį, kad šis, tiesa, lydimas gausaus policijos eskorto, sėkmingai pirmą kartą JAV istorijoje išvažiavo į gatves ir įveikė numatytą atstumą. Tada "Google" vadovai ir uždegė žalią šviesą serijinio autonominio automobilio kūrimui. Nuo to laiko bendrovės inžinieriai savarankiškais modeliais jau įveikė daugiau nei 1,1 mln. kilometrų. Tokia sistema aprūpinta mašina į darbą iš namų ir atgal važinėja ir pats E. Levandovskis.
Bus daugiau
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą