Kai motociklas įaugęs į kraują

Kai motociklas įaugęs į kraują

Klaipėdoje rajone gyvenantis Dainius Petrauskas buvo vienas iš daugelio baikerių, dalyvavusių suvažiavime "Harley-Davidson SuperRally 2011" birželio pradžioje Klaipėdoje.

Nors Dainius motociklais domisi nuo paauglystės, dažnai važiuoja į įvairius baikerių suvažiavimus, o motociklas, pasak 37 metų vyro, jam įaugęs į kraują, tik dabar pirmą kartą jis pasiryžo dalyvauti geriausių motociklų rinkimuose. Didelei pačio nuostabai, jis minėtame renginyje kelioninių ("touring") motociklų kategorijoje laimėjo pirmąją vietą.

Kada susidomėjai motociklais?

Buvau dvylikos, mano vyresnis kaimynas turėjo motociklą, dažnai kieme matydavau jį su draugais apžiūrint motociklus, tada man tai padarė didžiulį įspūdį ir pradėjau svajoti apie savo nuosavą motociklą. Nuo 12-os pradėjau važinėtis motoroleriu, o 15-os įsigijau pirmąjį savo motociklą.

Kokie buvo pirmieji įspūdžiai?

Kadangi buvau jaunas, prie motociklo vairo legaliai sėdėti negalėjau. Tačiau turėjau daug drąsos ir noras važiuoti buvo daug didesnis už baimę. Būdavo įvairių situacijų: policija atimdavo motociklą, gaudavau baudas, kartais netgi pavykdavo pabėgti, bet jau tada supratau, kad be motociklo gyventi negaliu.

Kaip reagavo šeima į tavo naująjį hobį?

Pradžioje tėvai visiškai nepritarė šiam mano pomėgiui, nes tai kenkė mokslams. Taip pat labai jaudinosi dėl mano vairavimo įgūdžių, bijojo, kad galiu sužeisti save ir aplinkinius. Bet metams bėgant jie susitaikė su mintimi, kad su motociklais nesiskirsiu.

Dabar mano žmona mane labai palaiko ir, jeigu yra galimybė, pati dažnai važiuoja kartu su manimi.

Ar įsivaizduoji savo vaikus, ateityje sėdinčius už motociklo vairo?

Taip, įsivaizduoju savo sūnų (kol kas jam tik dveji), nes norėčiau, kad jis pajustų tą pačią aistrą motociklams, kokią jaučiu aš. Manau, kad tai papildomas užsiėmimas ir hobis, kuris neleis sėdėti be veiklos ir ieškoti kitokių, netinkamų būdų realizuoti save. Tačiau labai norėčiau, kad važinėtų vyresnis nei 15-os metų, nes dabar varikliai yra daug galingesni nei buvo mano laikais, todėl pradedantys baikeriai turi būti ypač atsargūs.

Kita vertus, nenorėčiau, kad mano dukrelės pagrindinis užsiėmimas būtų motociklai, nors tikrai toleruoju moteris, kurios važiuoja motociklais. Tačiau savo dukrai, kuriai dabar yra šešeri metukai, linkėčiau susirasti labiau mergaitišką užsiėmimą.

Kokią vietą motociklas užima tavo gyvenime?

Tai yra mano transportas, hobis ir šiuo metu pragyvenimo šaltinis. Remontuoju ir perdarinėju motociklus lietuviams ir baikeriams iš kitų šalių: Estijos, Rusijos, Anglijos ir t. t. Tai yra darbas, kuris suteikia malonumą.

Ar prisiriši prie vieno motociklo?

Kaip bebūtų keista - ne. Esu turėjęs jau daugiau nei 50 motociklų, tačiau nė prie vieno iš jų neprisirišau ilgesniam laikui. Nors, kalbant apie mašinas, jau 3 metus turiu vieną mašiną ir artimiausiu metu nesiruošiu jos keisti.

Ką manai apie "Harley-Davidson" baikerių suvažiavimą, vykusį Klaipėdoje? Ar, palyginti su tokiais pat suvažiavimais kitose šalyse, jis buvo kažkuo išskirtinis?

Tai buvo labai geras renginys, organizatoriai atliko puikų darbą. Jis išskirtinis vien tuo, kad toks neeilinis renginys buvo pirmą kartą Lietuvoje ir Rytų Europoje. Visas tris dienas praleidau baikerių stovykloje, padėjau draugams užsieniečiams, kurie taip pat liko patenkinti šventės aplinka ir organizuotumu.

Ar tikėjaisi konkurse laimėti pirmąją vietą? Ar tai tapo stimulu dalyvauti kituose panašiuose rinkimuose?

Tiesą pasakius, tikėjausi prizinės vietos. Nors dalyvavau tik pirmą kartą, bet tikrai maniau, kad mano motociklas "Harley-Davidson Road King" vertas antros ar trečios vietos. Pirmoji vieta buvo malonus siurprizas. Keturi kompetentingi komisijos nariai apžiūrėjo kiekvieną motociklą, todėl tai tikrai suteikė pasitikėjimo ir tapo stimulu kitiems konkursams. Netolimoje ateityje vėl planuoju išbandyti savo sėkmę panašiame renginyje.

Kaip aplinkiniai žmonės reaguoja į tave ir kitus baikerius?

Anksčiau būdavo įvairių nesusipratimų, tačiau dabar lietuvių kultūra tampa labiau europietiška - žmonės į motociklus žiūri daug tolerantiškiau. Būna, kad gatvėje pradeda mane ir mano motociklą fotografuoti telefonais. Toks dėmesys yra tikrai malonus, nes tai parodo, kad žmonės pradeda suprasti, jog motociklai nėra blogis.

Ką pasakytum tiems, kurie vis dar galvoja, kad baikeriai nepritampa visuomenėje dėl savo audringo gyvenimo būdo ir Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimo?

Visi esame skirtingi. Galime rasti ir bankininkų, kurie iš pažiūros atrodo padorūs žmonės, o po darbo jų gyvenimas gali būti daug audringesnis nei paprasto baikerio. Lygiai taip pat galime rasti ir baikerių, kurie gyvena audringą gyvenimą. Aš manau, kad šie stereotipai nėra teisingi, nes procentaliai motociklininkai avarijų padaro daug mažiau nei automobilių vairuotojai.

Koks yra baikerio gyvenimas?

Gyvenimas yra linksmas. Daug keliauju - į baikerių suvažiavimus vykstu maždaug du kartus per mėnesį. Taip pat tai puiki proga susipažinti su kitomis šalimis ir jų kultūromis, sutinku įvairių žmonių iš viso pasaulio, kuriuos vienija meilė motociklams.

Kaip įsivaizduoji save po 40 metų?

Jeigu tik leis sveikata, tikiuosi, vis dar važinėsiu motociklu ir dalyvausiu baikerių suvažiavimuose. Kol kas savo gyvenimo be motociklo įsivaizduoti negaliu - tai yra labai svarbi mano gyvenimo dalis.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder