Kelių druską pakeis cukrus

Druska nekenkia tik piniginei

Kaip įprasta sausį, Lietuvą užklupo tikrieji žiemos „malonumai“ - gatves ir šaligatvius nuklojo storas sniego sluoksnis, kurį tirpdyti bandoma tonomis kelių druskos, graužiančios batus, automobilių padangas, kelio ženklų stulpus ir kenkiančios aplinkai.

Savaitgalį ir šią savaitę kelininkų barstomos techninės druskos ir smėlio kiekiai - išties įspūdingi.

Štai sostinėje, pasak savivaldybės įmonės „Grinda“ direktoriaus Algimanto Vilūno, šiomis dienomis, kai yra gausiai pasnigę, Vilniaus mieste per parą išbarstoma daugiau nei 800 tonų techninės druskos ir apie 492 kub.m smėlio druskos mišinio. Tiesa, iki rekordo, kuris buvo pasiektas 2011-2012 metų žiemą, kai per parą būdavo išbarstoma net 2 tūkst. tonų kelių druskos, dar toloka.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus patarėjas Raimundas Indrulėnas sako, kad valstybinės reikšmės keliuose per žiemos sezoną paprastai išbarstoma apie 80 tūkst. tonų natrio chlorido. Šį sezoną valstybinės reikšmės keliuose, anot jo, jau išbarstyta apie pusė šio kiekio.

Mokslininkai jau ne vienus metus kalba apie techninės druskos alternatyvas. Štai prieš keletą metų Aplinkos ministerijos užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų grupė ištyrė kelių druskos poveikį gamtai, žmogui ir pasiūlė ją pakeisti mišiniu, kurio sudedamoji dalis melasa - organinės kilmės medžiaga, susidaranti gaminant cukrų. Ji Europoje patentuota kaip „Safecote“.

„Mums visiems žinoma, kad naudojant natrio chloridą keliams barstyti kyla daug įvairių problemų, - dienraščiui pasakojo viena iš tyrimą atlikusių mokslininkių, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos katedros docentė dr. Agnė Kazlauskienė. - Tos problemos - tai ir sugadinti batai, nes ant avalynės lieka druskų ruožai, taip pat automobilių metalinių dalių, kelio ženklų, viadukų metalinių konstrukcijų korozija. O svarbiausia - neigiamai veikiama gyvoji mus supanti aplinka: augalija, dirvožemis, vandenys.“

Ji paaiškino, kad natrio chlorido neigiamas poveikis yra kur kas matomesnis mieste nei užmiestyje. „Miestuose nėra kur dingti, mat šaligatviai užstatomi mašinomis. Užmiestyje viskas paprasčiau - valymo mechanizmai sniegą nustumia į kelio griovius. O gyvajai gamtai poveikis ypač būna neigiamas, kai sutampa daugelis veiksnių. Pavyzdžiui, jei žiema šalta, daug sniego. Tada ir daugiau druskos išbarstoma. O jei dar pavasarį būna sausra, mažas kritulių kiekis negali ištirpinti druskų... Tada augalai nudžiūva. Todėl ir matome išdegusius žolės plotus, nuvirintus pušų spyglius“, - pasakojo mokslininkė.

Ji sakė, kad alternatyvų pakeisti paprastą kelių druską yra kuo įvairiausių, tačiau jos irgi turi savų minusų. Pavyzdžiui, minėta medžiaga „Safecote“ yra kur kas brangesnė.

„Aplinkai tai kur kas mažiau žalos daranti medžiaga, ji yra bioskaidi, nesukelia korozijos. Tačiau didžiausias jos minusas - ji palyginti labai brangi. Tona šitos medžiagos vidutiniškai 10 kartų brangesnė už natrio chloridą. Be to, mūsų sąlygomis jos vienos naudojimas sunkiai įsivaizduojamas. Mums reikėtų mažinti natrio chlorido kiekį ir į mišinį dėti šios medžiagos. Bet norint tai įgyvendinti reikia ir specialių įrenginių. Reikia supurkšti techninę druską „Safecote“ tirpalu, o tokiems įrenginiams reikia didelių investicijų. Be to, kol kas neatliktas ir ekonominis skaičiavimas, ar tikrai apsimokėtų naudoti 10 kartų brangesnę medžiagą“, - kalbėjo A.Kazlauskienė.

Daugelyje šalių keliai jau seniai nebarstomi vien tik technine druska. JAV keliai barstomi kalcio chloridu, Vokietijoje ir Šveicarijoje - magnio. Net ir Rusijoje naudojami kiti cheminiai pakaitalai. O štai Skandinavijos šalyse keliai barstomi skalda.

„Skalda pašildoma, kad sniegas dar greičiau nutirptų ir būtų geresnis dangos bei ratų sukibimas, nebūtų slidu. Idėja gera, nes pavasarį ta skaldelė dar ir sušluojama, surenkama ir kitąmet vėl panaudojama. Tačiau per sezoną ji gerokai nudyla, dėl to padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Taigi ir toks būdas turi savų minusų“, - atkreipė dėmesį mokslininkė.

Yra ir dar viena alternatyva - tai skruzdžių rūgšties tirpalo pagrindu pagamintos medžiagos, kurios taip pat tausoja aplinką. „Jos naudojamos oro uostuose, nes ten apie eroziją negali būti nė kalbos. „Safecote“ yra 10 kartų brangesnė, tačiau šita medžiaga, barstoma oro uostuose, yra keliasdešimt kartų brangesnė nei paprastas natrio chloridas. Visos alternatyvos turi pliusų ir minusų. Taip jau yra, kad tai, kas aplinkai palanku, yra labai brangu“, - apgailestavo ji.

Pinigų užtenka tik druskai

Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas patvirtino, kad Lietuvoje alternatyvių kelių barstymo priemonių kol kas nesirenkama dėl kainos.

„Melasos mišinio pagrindas vis tiek yra druska. Melasos dedama nuo 3 iki 10 proc. priklausomai nuo to, prie kokios temperatūros jis derinamas. Aišku, yra dedama ir antikorozinių priemonių, bet dėl to kyla kaina. Tai yra brangesnis būdas. Galbūt esant žemesnei temperatūrai - 10-20 laipsnių šalčio - jis geresnis, bet kitais atvejais puikiai tinka ir pigesnis natrio chloridas. Nemanau, kad kažką reikia keisti, nebent aplinkosaugininkai uždraus“, - kalbėjo R.Indrulėnas.

„Melasą naudoja keli Europos miestai, barsto daugiau užmiesčio kelius. O valstybinės reikšmės kelių barstymas šia medžiaga yra labiau bandymai, šis metodas nėra taip išplitęs“, - pridūrė jis.

R.Indrulėnas sako, kad šiemet turėtų būti baigti moksliniai tyrimai ir bus aiškus alternatyvių kelių barstymo medžiagų poveikis.

„Mokslininkai pasakys, kurios medžiagos efektyvesnės, geresnės, kurios labiausiai apsimoka. Vasarą jau turėtume turėti rezultatus, tada ir žiūrėsime. Aplinkosaugininkai irgi turi pareikšti, ar tas medžiagas galima naudoti ir ar jos nebus agresyvesnės aplinkai nei natrio chloridas. Kitą žiemą jau žinosime“, - sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas.

„Grindos“ vadovas A.Vilūnas taip pat laikosi nuomonės, kad kol kas tik techninė druska Lietuvai yra įkandama.

„Mano atsakymas aiškus ir trumpas: neturėdami pinigų alui, šampano gerti nebandome. Mes, aišku, esame rangovinė organizacija ir barstome tai, ką mums užsako ir nuperka savivaldybė. Apie kelių druską nemažai disertacijų prirašyta, apginta. Aš ir dabar po ranka vieną turiu, bet alternatyvų artimiausiu metu daug neturėsime. Be to, mes ir patys bandome naudoti natrio chloridą su visokiais priedais - dedame kalcio chlorido, kad sumažintume korozijos poveikį“, - sakė A.Vilūnas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“