Klaipėdos pietiniam aplinkkeliui – "žalia“ šviesa

Klaipėdos pietiniam aplinkkeliui – "žalia“ šviesa

Pagaliau vėl pajudėjo Klaipėdos pietinio aplinkkelio statybos reikalai. Dar prieš keletą metų uostamiesčio savivaldybė ėmėsi šio projekto, kurio tikslas – pratęsti esamą transporto koridorių nauja jungtimi iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, sujungiant naują kelią su miesto magistralinėmis gatvėmis bei pramonės rajonu Šilutės plento tęsinyje.

Klaipėdos rajono savivaldybės Taryba po ilgų ginčų patvirtino detalųjį planą dėl šio kelio statybos rajono teritorijoje.

Kelio finansavimas strigo

Pagal projektą, aplinkkelis drieksis 6,7 km, kurio tik 1 km gatvės ruožas bus uostamiestyje, o likusi kelio dalis, kuri taps valstybinės reikšmės pirmosios kategorijos keliu - keturių juostų automagistrale, tęsis rajono pramonės teritorijoje.

Anot planavimo organizatotrių, pietinis išvažiavimas iš Klaipėdos uosto trasos pagerins susisiekimą tarp jūrų uosto ir aplinkinių teritorijų, sumažins miesto gatvių apkrovimą. Pietinės jungties tarp Klaipėdos jūrų uosto ir IX transporto koridoriaus statyba finansuojama iš ES Sanglaudos fondo – vien uostamiesčio naujo kelio ruožui įrengti teks apie 2 mln. litų paramos.

Tačiau, anot rajono Tarybos posėdyje dalyvavusio uostamiesčio savivaldybės administracijos direktoriaus Aloyzo Každailevičiaus, jau triskart ES atidėjo kelio statybos finansavimą.

“Projektas praėtas jau seniai, ilgiau delsti nebegalima, nes bus prarasti ES pinigai. Tačiau jei šiemet pasirengsime detaliuosius planus ir techninį projektą, kitąmet bus galima planuoti ir statybas. Naujasis kelias svarbus tiek rajonui, tiek miestui. Jis užtikrins saugų, greitą, žmonių bei prekių gabenimą iš Tarptautinės perkėlos. Rajone verslininkai, susipirkę žemes logistikos verslui vystyti, irgi laukia kelio, todėl ir verslas suaktyvės šioje zonoje”,- kalbėjo A. Každailevičius.

Į savo žemę – malūnsparniu

Anot kelio planavimo organizatorių, iš pradžių dėl žemės paėmimo sulaukta nemažai savininkų pretenzijų. Dar prieš dvejus metus pietinis išvažiavimo rajone ruožas būtų “užkliudęs” 45 savininkų privačius sklypus. Tačiau bėgant laikui iš jų pusę sklypų supirko viena verslo įmonė, kuri jau planuoja palei kelią statyti pramonės ir sandėliavimo objektus, vystyti logistikos verslą. Teigiama, kad parduoti savo žemę sutinka ir likusieji žemės, per kurią drieksis naujasis kelias, savininkai, isškyrus kelis asmenis ir įmones.

Klaipėdos mieste, pasak A. Každailevičiaus, dėl žemės paėmimo problemų nėra, nes keliui statyti iš anksto palikta laisvų sklypų.

Tuo tarpu per jų žemę planuojamu keliu nepatenkinti žemės savininkai tvirtina, kad pastačius automagistralę, jie bus atkirsti nuo likusios savo žemės, nes esą rengiant pietinio išvažiavimo detalųjį planą liko nesuplanuotas vietinių kelių tinklas.

“Aš į savo žemę turėsiu skristi malūnsparniu”, - karščiavosi vienas iš nepatenkintų kelio kaimynyste žemės savininkų Stasys Gvazdžiauskas. Apie 70 ha žemės valdantis savininkas teigė, kad jo 4-5 ha paimami kelio statybai, o nuo likusios žemės jis atkertamas.

“Likusios žemės parduoti nenoriu, ją įsigijau, kai dar apie tą kelią jokios kalbos nebuvo. Netikiu, kad iš automagistralės padarytų išvažiavimą į mano žemę, daryk ką nori”, - piktinosi žemės savininkas.

Prieštaravimus dėl kelio statybos rajono tarybos posėdyje išsakė ir “Ferteksos transporto” įmonės atstovas. Ši įmonė, valdanti žemės sklypą Laistų kaime, taip pat planavo vystyti logistikos verslą.


“Suprantame, kad aplinkkelis reikalingas, tačiau prieštaraujame tokiems planams, kuomet dalis mūsų žemės bus paimta visuomenės poreikiams, o kita dalis liks apribota servitutų ir kelio apsaugos zonų. Tai visiškai nuvertina dabar keliais milijonais litų įkainuotą mūsų žemę, kurios mes negalėsime nei parduoti, nei kokią nors veiklą vykdyti, nes ir nuvažiavimo keliai plane iš būsimos automagistralės į mūsų sklypus nėra numatyti. Tai grubus savininkų teisių pažeidimas ir visi nuostoliai turėtų būti atlyginti”, - teigė įmonės atstovas.

Nepatenkinti žemės savininkai teigė nekart dalyvavę plano svarstymuose, rašę skundus, tačiau visi prašymai buvę atmesti.

Tuo tarpu kelio projekto rengėjai tvirtino, kad žemės savininkai, kaip ir dabar, taip ir ateityje galės patekti į savo sklypus vadovaujantis galiojančiais žemėtvarkos projektais, kuriuose numatyti vietiniai keliai. Tokia susisiekimo perspektyva vietiniams gyventojams sukėlė daug aštrių diskusijų rajono Tarybos posėdyje. Pagrindinis priekaištas kelio statybos organizatoriams – kodėl kartu su aplinkkelio planu neparengtas ir susisiekimo vietinės reikšmės keliais planas.

Visgi pasiginčijus pietinio Klaipėdos išvažiavimo kelio detalusis planas daugumos buvo patvirtintas.

“Nuošalyje nuo savininkų problemų neliksime. Patvirtinus šį aplinkelio detalųjį planą bus pradėtas rengti projektas ir dėl vietinių kelių tinklo”, - teigė rajono meras Vaclovas Dačkauskas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder