Pamatę naujuosius greičio mažinimo kalnelius abipus geležinkelio pervažos, žmonės viešojoje erdvėje svarstė, kam jie reikalingi – juk visi ir taip sustoja prie „Stop“ ženklų, o dabar būtinybė stabčioti dar prie kalnelių esą tik prailgins transporto eiles. „Kas dėsis per Vėlines?“, – klausė skaitytojai, paskambinę ir į redakciją.
Greičio mažinimo kalneliai, įrengti prie pervažos, nustebino ir šalia esančių laidotuvių namų „Rimtis“ savininką Juozą Donauską. „Dar suprantu, greičio mažinimo kalnelio iš Darbėnų pusės prasmę – ten yra pėsčiųjų perėja, tai gal ir logiška vairuotojus priversti sumažinti greitį. Tačiau tas kalnelis, kuris yra iš Kretingos pusės, man atrodytų nereikalingas, nes visi ir taip susilėtina, artėdami prie pervažos.
Retenybė, kad kas prie jos nesustotų – juk visi bijo baudų, – kalbėjo J. Donauskas. – Geriau už tuos pinigus būtų padarę praėjimą pėstiesiems per pervažą. Dabar šaligatvis keliu yra, o per bėgius saugaus praėjimo nėra. Tai būtų reikalingesnis dalykas.“
Atrinko pavojingiausias pervažas
Greičio mažinimo kalneliai yra įrengti ne tik abipus geležinkelio pervažos Kretingoje, prie naujųjų kapinių, – tokie pat išpilti ir prie Kūlupėnų geležinkelio pervažos.
„Šios pervažos mūsų regione buvo atrinktos kaip pačios pavojingiausios, jose yra buvę skaudžių eismo įvykių. Tad kelininkai iš savo pinigų nusprendė sustiprinti eismo dalyvių saugumą, – paaiškino valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Vytautas Gružas. – Greičio mažinimo kalneliai yra gana efektyvi ir nebrangi priemonė – reikia tik išpilti du asfalto sluoksnius ir nudažyti. Tačiau kalnelis priverčia vairuotojus sulėtinti greitį – niekas juk nenori laužyti savo automobilių, o greitis yra viena pagrindinių eismo nelaimių priežasčių.“
V. Gružas nenorėjo sutikti su nuomone, kad greičio mažinimo kalneliai yra nereikalingi, nes prie pervažų esą ir taip vairuotojai sustoja. „Bet juk mes žinome, kiek pervažose buvo tragedijų, atsimename, kad toje pervažoje prie sodų ir kapinių žuvo automobiliu važiavusi moteris, prieš tai – moteris su vaiku, kitose pervažose irgi būta žūčių. Vadinasi, ne visi vairuotojai sustoja prie „Stop“ ženklo, paiso raudono šviesoforo signalo, kas gresia teisių atėmimu. Tai gal tokius vairuotojus pristabdys tie kalneliai? Gal padės? Jei vairuotojas per pervažą važiuoja, skaitydamas žinutę telefone, gal, kai kalnelis automobilį išmes į viršų, žmogus atkreips dėmesį į kelią? Geležinkelininkai nepriėmė kokio nors sprendimo, pavyzdžiui, pervažas padaryti reguliuojamas, tai iniciatyvos ėmėsi kelininkai. Juk turime kažką daryti, kad užtikrintume žmonių saugumą“, – kalbėjo V. Gružas.
Sprendimą palaiko
Išsakius nuogąstavimą, kad automobiliams pervažiavus pervažą ir stabtelėjus prie antrojo greičio mažinimo kalnelio, ilgiau ant bėgių bus priverstas užsibūti iš paskos važiuojantis transportas, V. Gružas teigė: „Bet juk yra „Stop“ ženklas ir automobilis negali judėti neįsitikinęs, kad nebus kliuvinio. Jei priešais esantis automobilis nepavažiavo, tai negali lėkti iš paskos. O jei padarytume greičio mažinimo kalnelius tik vienoje kelio pusėje, tai vairuotojai tuoj pat bandytų jį aplenkti ir išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, taip sukeldami pavojų.“
Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas taip pat mano, kad greičio mažinimo kalneliai prie pervažų buvo geras sprendimas.
„Pasižiūrėkime, prieš keletą metų kiek žūčių buvo pervažose – tai ar dar reikia ieškoti argumentų, jog įrodytume, kad jose būtina didinti saugumą? Įrengus greičio mažinimo kalnelius bus tik geriau, – įsitikinęs R. Kačinas. – Tie kalneliai yra specifiniai, jie yra plato stiliaus ir jie labiau „pažadins“ vairuotoją, negu privers jį visiškai sustoti. Tie kalneliai yra patogiai padaryti ir prieš juos užtenka tik sumažinti greitį, tad tikrai jokių trukdžių ar eilių dėl to nesusidarys. Jei važiuoji normaliu leistinu greičiu, per tuos kalnelius lengvai pervažiuoji. O kas skundžiasi greičio mažinimo kalneliais, turbūt patys nesilaiko tvarkos kelyje. Teko ir pačiam matyti, kaip per pervažą vairuotojas nuvažiavo nė nestabtelėjęs. Ten, kur mašinų suvažiuoja daugiau, vairuotojai elgiasi drausmingiau. Tačiau jei niekas nemato, deja, pasitaiko visaip.“
Kalnelius prašo įrengti ir gyvenvietėse
R. Kačinas įsitikinęs, kad kelyje Kūlupėnai – Salantai tokius plačius greičio mažinimo kalnelius reiktų įrengti prieš kiekvieną gyvenvietę.
„Kažkada kėlėme šį klausimą, tačiau likome neišgirsti. Prieš Nasrėnus, Klausgalvus vairuotojai nelinkę laikytis greičio apribojimo – kaskart tai pastebime, kai patruliuojame šiose vietose“, – teigė R. Kačinas. „Klaipėdos regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai V. Gružas teigė, kad jų tarnyba ir iš pačių gyventojų sulaukia daug prašymų įrengti greičio mažinimo kalnelius.
„Galima visaip diskutuoti, bet viskas yra daroma dėl nedrausmingų vairuotojų. Gyventojai masiškai gyvenvietėse prašo prie perėjų įrengti tokius greičio mažinimo kalnelius. Kaskart gavę tokį prašymą, būtinai kreipiamės į Savivaldybės eismo saugumo komisiją, kad gautume jos pritarimą, o taip pat prašome ir visų gyventojų sutikimo. Nes pasitaiko ir taip: įrengi greičio mažinimo kalnelį, o paskui kiti gyventojai, kenčiantys nuo triukšmo, kitų nepatogumų, vėl mūsų prašo nufrezuoti. Tad dabar laikomės praktikos: jeigu bendro sutikimo nėra, greičio mažinimo kalnelių nerengiame“, – teigė V. Gružas.
Jo pastebėjimu, nors greičio mažinimo kalneliai dalį vairuotojų ir erzina, tačiau jų nauda yra neabejotina – pavyzdžiui, prie Kretingos ligoninės įrengus greičio mažinimo kalnelius, avaringumas šiame kelyje gerokai sumažėjo.
---
Lietuvos automobilių kelių direkcijos ryšių su žiniasklaida specialisto Lauryno Slapšio komentaras:
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. pasirašė sutartį su rangovais „Inžinerinių eismo saugą gerinančių priemonių projektavimas ir įrengimas valstybinės reikšmės keliuose esančiose pavojingose pervažose“.
Šia sutartimi buvo numatyta suprojektuoti ir įrengti eismo saugą gerinančias priemones avaringose ar pavojingose valstybinės reikšmės keliuose esančiose pervažose, kuriose per pastaruosius metus įvyko įskaitinių eismo įvykių (t. y. žuvo ar buvo sužeisti žmonės) arba yra didelė tikimybė eismo įvykiui įvykti dėl pervažos vietos, matomumo joje ar didelio eismo intensyvumo. Geležinkelio pervažoje, kelio Kretinga–Skuodas 0,861 km pastaraisiais metais įvyko du mirtini eismo įvykiai, kurių metu žuvo 3 žmonės.
Greičio mažinimo kalneliai prieš pervažas buvo įrengti atlikus tyrimus ir nustačius, kad didelė dalis transporto priemonių vairuotojų nesilaiko kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimų ir geležinkelio pervažą kerta prie jos nesustoję. Atsižvelgiant į tai, kad vairuotojai smarkiai rizikuoja savo gyvybe įvažiuodami į pervažą nesustoję, tikimasi, kad greičio mažinimo kalnelių įrengimas padės atkreipti vairuotojų dėmesį, kad jie artėja prie pervažos ir ją kirs tik įsitikinę, kad tai daryti yra visiškai saugu.
Šia sutartimi buvo numatyta inžinerines eismo saugą gerinančias priemones įrengti 9 valstybinės reikšmės keliuose esančiose pervažose visoje šalies teritorijoje, o bendra sutarties darbų vertė – 167 tūkst. 998,82 Eur (su PVM).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą