Lietuvos policijos duomenimis, pernai dažniausiai vairuotojai buvo baudžiami dėl greičio viršijimo, kalbėjimo telefonu, nesinaudojant laisvų rankų įranga, taip pat kelio ženklų ir reikalavimo užsisegti saugos diržus nepaisymo. Pastebima, jog vairuotojams dažniausiai baudos skiriamos už itin didelį leistino greičio viršijimą: pernai nustatyta daugiau kaip 13 tūkst. greičio viršijimo daugiau kaip 10, tačiau mažiau kaip 20 km/h atvejų, tuo tarpu daugiau kaip 20, tačiau mažiau nei 30 km/h – beveik 51 tūkst. atvejų.
Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, apklausa atskleidė, jog dažniausiai girdimas vairuotojų pasiteisinimas dėl viršyto greičio – skubėjimas į svarbų susitikimą (73 proc.). Pasiteisinimą, jog leistiną greitį viršijo, nes nepastebėjo policininkų, teko girdėti trečdaliui policininkų. Beveik kas trečias (27 proc.) policininkas teigė, jog vairuotojai taip pat teisinasi nematę greitį ribojančio kelio ženklo, 7 proc. – kad vairuotojui sugedo spidometras, 15 proc. policijos pareigūnų teigė, kad vairuotojai dažniausiai neturi jokio pasiaiškinimo. Apklausos duomenimis, kelių policijos pareigūnams vairuotojų pasiaiškinimai dažniau skamba kaip bandymas išsisukti – vos 2 policijos pareigūnai iš 100 teigė tikintys, jog rečiau nei kas dešimtas vairuotojas pasiaiškindamas sako tiesą.
A. Pilčico teigimu, vairuotojų kultūra turi nemenkos įtakos avarijų skaičiui šalyje. „Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, net 10 proc. užregistruojamų eismo įvykių priežastimi tampa nekultūringas vairavimas. Tai reiškia, kad per pirmus dešimt šių metų mėnesių dėl nekultūringo vairavimo eismo dalyviai patyrė 3,7 mln. litų nuostolių“, – pasakoja A. Pilčicas.
Atstovas teigia, jog dėl kultūros stokos keliuose pasitaiko tiek smulkių, tiek skaudžių eismo įvykių. „Iš pirmo įspūdžio posūkio nerodymas atrodo menkas pažeidimas, tačiau toks neatidumas gali sukelti virtinę avarijų, kadangi kiti eismo dalyviai priversti reaguoti paskutinę sekundę ir atlikti staigius manevrus. Riziką sukelti eismo įvykį ženkliai padidina ir vairuotojų dėmesingumą pasiglemžianti pašalinė veikla, pavyzdžiui, kalbėjimas telefonu ar užkandžiavimas“, – pasakoja A. Pilčicas.
Jis atkreipia dėmesį, kad didesnius nuostolius vairuotojai patiria, kai siekiama išvengti susidūrimo su automobiliu, kurio vairuotojas aplenkęs staigiai stabdo arba bando „prispausti“ prie kelio atitvaro. Tokiais atvejais dažnai įvyksta susidūrimai, pasitaiko, kad avarijos siekiantis išvengti vairuotojas nuvažiuoja nuo kelio – tenka remontuoti važiuoklę, kėbulą ar atskiras jo dalis.
Draudimo bendrovės statistika atspindi, jog šiemet eismo įvykio metu vidutiniškai patiriama 2,7 tūkst. litų siekianti žala. Tiesa, eismo įvykiai, kurių priežastimi tampa saugaus greičio nepaisymas, paprastai pasižymi ženkliai didesniais nei vidutiniais nuostoliais.
Apklausos metu policininkų buvo prašoma įvardinti, kokį labiausiai neįtikėtiną ir įdomiausią pasiaiškinimą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo yra tekę girdėti iš vairuotojų. Ne vienas vairuotojas policininkus bandė įtikinti, jog skuba atlikti gamtinių reikalų, taip pat, kad labai blogai jaučiasi, skuba pas gydytoją. Vairuotojai policininkams teigė, jog kelių eismo taisykles pažeidė dėl to, kad skuba pas gimdančią žmoną. Nemažai pasiaiškinimų susiję su gyvūnais.
Pavyzdžiui, vairuotojas teigė, jog kelių eismo taisykles pažeidė, nes skubėjo gaudyti pabėgusią katę ar skubėjo pas vieną namuose likusį šunį, nes baiminosi, jog jis išteplios naują sofą. Tarp originalių pasiaiškinimų taip pat pakliuvo ir „skubu pietauti“, „vakarienė aušta“, „skubu į vestuves“, „viršininkas iškvietė“, „vairavau neblaivus, nes susipykau su žmona“, „esu blondinė, todėl ant manęs negalima pykti ir mane reikėtų paleisti“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą