Klaipėdoje, kaip ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose verslininkai ne pirmus metus neatsigina prekybos centrų stovėjimo aikštelėse savo automobilius paliekančių gyventojų. Juos bus bandoma išvaikyti ženklais ir užtvaromis.
Išasfaltuota, tvarkinga, apšviesta ir neretai vaizdo filmavimo kamerų stebima prekybos centro aikštelė - didelė pagunda šalia esančio daugiabučio, kurio duobėtas kiemas prigrūstas automobilių, gyventojui.
Tačiau prekybininkai jų nepageidauja.
Nuolatiniai "klientai"
Prekybos centrai tikina ginantys savo klientų interesus - į parduotuvę automobiliu atvykusiam žmogui nelieka vietos, o prekybininkai baiminasi, kad dėl šios priežasties pirkėjas juos aplenks.
Dar daugiau problemų iškyla žiemą. Ne tokiu, oru, koks vyrauja pirmosiomis šio gruodžio dienomis, o kai gausiai pasninga. Tuomet nakčiai ar ilgiau palikti aplinkinių gyventojų automobiliai itin trukdo.
"Gyventojų, kurie palieka automobilius prekybos centrų stovėjimo aikštelių teritorijoje, yra nuolat. Žiemą gausiai pasnigus, kai kurie automobiliai tiesiog negali įvažiuoti į prisnigtus kiemus ir palieka automobilius išvalytose aikštelėse prie parduotuvių. Jeigu šie automobiliai trukdo eismui, sniego valymo mašinoms, prekes į parduotuvę atvežantiems sunkvežimiams arba nebelieka vietos į prekybos centrą atvažiavusiems pirkėjams, stengiamės surasti tų transporto priemonių savininkus ir prašome jų patraukti automobilius. Išskirtinais atvejais kreipiamės ir į policiją", - pasakojo Valdas Lopeta, parduotuvių tinklo IKI atstovas ryšiams su visuomene.
Kai kurių Klaipėdos prekybos centrų atstovai anksčiau nuolat atakuodavo savivaldybę prašydami pagalbos sprendžiant šią problemą - reikalavo leidimų įrengti prie aikštelių stovėjimo laiką apribojančius kelio ženklus ar net užtvarus.
Leidimų nebuvo, problema liko. Vis dėl to prekybininkai baltos vėliavos nekelia ir savo tikslą tikisi pasiekti.
Garantas - ženklas
"Maxima.lt" tinklo atstovė spaudai Renata Saulytė teigia, kad ši problema egzistuoja ne pirmus metus, ji vienodai svarbi visuose didžiuosiuose šalies miestuose, ypač - miegamuosiuose jų rajonuose arba įvairių biurų kaimynystėje.
"Mūsų prekybos centrų, prie kurių ši problema itin aktuali, visoje Lietuvoje yra apie šimtą, Klaipėdoje galbūt derėtų išskirti tris vietas - dvi Taikos prospekte ir vieną Sportininkų gatvėje. Net neįgaliesiems skirtas vietas aikštelėse užima", - sakė tinklo atstovė.
Jos teigimu, jau prieš kelis mėnesius "Maximos" iniciatyva vyko susitikimai su savivaldybių ir policijos atstovais, kurių mat aptarti šios problemos sprendimo būdai.
"Mūsų nuomone, garantas būtų stovėjimo laiką ribojantys ženklai. Jų pagrindu pažeidėjams būtų galima kviesti policiją, kuri taikytų atitinkamas sankcijas. Užsiminta ir apie kitus variantus - aikštelių užtvarus ar kitas sistemas", - pasakojo R. Saulytė.
Prekybininkai su parduotuvių aikštelėse automobilius laikančiais gyventojais bando tartis ir gražiuoju - Vilniuje kurį laiką atidžiau filmuotos stovėjimo vietos. Užfiksavus, kad tas pats automobilis ten stovi parą ar ilgiau, ant jo lango buvo paliekami rašteliai su išspausdintais geranoriškais raginimais patraukti transporto priemonę.
Sprendžia savivaldybė
Parduotuvių aikštelės dažniausiai įrengiamos savivaldybei priklausančioje žemėje, kuri nuomojama įvairiam laikotarpiui. Todėl lemiamą balsą ir taria valdininkai.
2007-aisiais prekybininkai kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę ir prašė riboti automobilių stovėjimo laiką aikštelėse. Ženklų įrengti neleista - Saugaus eismo komisijos narių teigimu, visuomenė irgi turi teisę naudotis jomis.
Prekybos centrų atstovai savo prašymus motyvavo tuo, jog aikšteles įrengė ir jų priežiūra rūpinasi patys.
Savivaldybės Transporto tarnybos vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė sako, jog šiais metais tokių prašymų nebuvo. Anot jo, anksčiau Klaipėdoje prie prekybos centrų buvo pastatyti stovėjimo laiką ribojantys ženklai, tačiau tai buvo padaryta neteisėtai.
Valdas PRYŠMANTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą