Sektorinių greičio matuoklių spraga - dalis vairuotojų galės pro juos važiuoti greičiau, nei leidžiama

Visgi aiškėja, kad sektoriniai greičio matuokliai turi spragą, kuri daliai vairuotojų leis važiuoti greičiau, nei jiems leidžia Kelių eismo taisyklės (KET). Pradedantieji vairuotojai, dažnai įvardijami kaip „klevo lapai“ ar „žalialapiai“, neturintys 2 metų vairavimo stažo, pagal KET privalo kai kuriuose kelių ruožuose važiuoti lėčiau, bet radarai neįgalūs to identifikuoti.

Egzistuoja spraga

KET numato, kad automagistralėse vairuotojams, turintiems 2 metų stažą, leidžiama važiuoti ne didesniu nei 130 km/val. greičiu, greitkeliuose maksimalus greitis siekia 120 km/val. O pradedantieji vairuotojai tokiuose Lietuvos keliuose turi tenkintis 90 km/val. greičiu. Kituose keliuose įprastai vairuotojams leidžiamas ne didesnis nei 90 km/val. greitis, „žalialapiams“ – 70 km/val.

LAKD laikinasis vadovas Vitalijus Andrejevas pripažįsta, kad sektoriniai greičio matuokliai yra bejėgiai 100 proc. atskirti, kuris eismo dalyvis yra „klevo lapas“, o kuris – ne. Tad šioje vietoje egzistuoja spraga – pradedantieji vairuotojai pro matuojamą ruožą galės pravažiuoti greičiau, nei jiems leidžia KET, ir vis tiek nebus nubausti.

„Taip, spraga egzistuoja, nes jeigu jūs neturite priskyrimo, kaip yra, tarkime, Estijoje, kad būtinai vairuotojai turi būti užsiregistravę tam tikrame registre, tai pas mus, kadangi nėra tokio registro, tai taip, „klevo lapas“ gali važiuoti tame ruože maksimaliu leistinu greičiu“, – apie šią problemą Alfa.lt paklaustas teigė V. Andrejevas.

Tačiau jis pridūrė, kad paliktą spragą dar bus mėginama išspręsti: „Mūsų visos sistemos, kurios dabar diegiamos, bus susietos su duomenų bazėmis, turinčiomis tam tikrą užkoduotą numerių atpažinimą, kuris perduodamas sistemai. Taip mes tikriname tiek civilinį draudimą, tiek techninę apžiūrą, taip pat tikriname, ar tai nėra vogta transporto priemonė. Manau, kad techniškai tas dalykas nėra praleistas, mes atkreipsime į tai dėmesį, kad tiesiog paimtų duomenis, kas vairuoja transporto priemonę.“

Problema – ir su motociklais

V. Andrejevas teigė, kad sektoriniai greičio matuokliai statomi ne tik ten, kur yra didesnis leistinas greitis, tad pradedantiesiems vairuotojams daug vietų spustelėti akceleratoriaus pedalą nebus.

„Mes matuoklius statome ten, kur yra daugiausia ribojimų. Tai gali būti 70 km/val. greitis ir pan. Iš tų visų ruožų gal bus tik 10–15 proc., kuriuose bus 90 km/val. leistinas greitis. Mes orientuoti ir į gyvenvietes, per kurias eina tranzitinis transportas, tai ten iki 50 km/val. ribojamas greitis, kai kur 70 ir t. t. Bet kokiu atveju ta koreliacija arba tas problemos sušvelninimas yra realus“, – pridūrė LAKD vadovas.

Jis taip pat sutiko, kad analogiška problema egzistuoja ir kalbant apie motociklus, kurių valstybiniai numeriai yra tik užpakalinėje dalyje, o sektoriniai greičio matuokliai sugeba užfiksuoti įvažiuojant į ruožą tik priekinę, o išvažiuojant – užpakalinę transporto priemonės dalį.

„Su motociklais problema yra ir kalbant apie stacionarius greičio matuoklius. Bet dažniausiai tie, kurie viršija greitį, dar ir numerius užsilanksto, tai problema tikrai yra“, – sakė V. Andrejevas. Jis neatmetė galimybės, kad dėl to motociklininkams vieną dieną gali tekti ant savo šalmo užsiklijuoti lipduką su valstybiniu numeriu.

„Reikia stebėti pokyčius, vėlgi kiek yra žūstančių motociklininkų ir kiek tai susiję su greičiais. Dažniausiai greitis tarpmiestyje tokios problemos nesukelia kaip mieste. Dažniausiai būtent mieste ir patiriami tie autoįvykiai su skaudžiomis pasekmėmis“, – teigė laikinasis LAKD direktorius.