Užraktai atsiranda chaotiškai

Kai kurie uostamiesčio politikai baiminasi, kad tokios išimtys gali sukurti chaosą.

Liko ir sugrįžo

"Vakarų ekspresas" dar šią vasarą rašė apie du konkrečius atvejus, kai verslininkai užraktais "rezervuoja" automobilių stovėjimo vietas, esančias valstybinėje žemėje. Tokie užraktai buvo įrengti Rūtų gatvėje, šalia UAB "Javinė" pastato, ir prie S. Šimkaus g. 13 namo UAB "Baltijos pervežimai" iniciatyva.

Klaipėdos miesto savivaldybės nario Audriaus Vaišvilos iniciatyva užraktų Rūtų gatvėje buvo nebelikę, tačiau prieš kurį laiką jie vėl išdygo.

UAB "Baltijos pervežimai" vadovas Arūnas Jankauskas "Vakarų ekspresui" buvo aiškinęs, kad įmonė pagal nustatytą tvarką yra rezervavusi šalia esančias automobilių vietas ir kas mėnesį moka savivaldybės nustatytą mokestį.

"Kadangi vairuotojai nuolat nepaiso pastatyto ženklo "Rezervuota", nenorėdami gadinti nei šiems žmonėms nuotaikos, nei švaistyti biudžeto lėšų nuolat kviečiant policijos ekipažus, pastatėme šiuos užraktus. Savivaldybės atstovai dėl to neprieštaravo, tik akcentavo, kad nuolat tvarkingai mokėtume rinkliavą už automobilių stovėjimo vietų rezervaciją. Tą ir darome", - sakė A. Jankauskas.

Uostamiesčio savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius vasarą tvirtino, jog prašys panaikinti užraktus S. Šimkaus gatvėje, nes čia stovinčių pastatų privačios žemės ribos sutampa su jų pamatų linijomis. Visgi užraktai liko nepajudinti.

"Ši įmonė nuolat tvarkingai moka už rezervuotas vietas, o kad nebūtų nesusipratimų ir konfliktų bei policijai darbo mažiau, tai ir užraktai buvo palikti", - dabar aiškino G. Pocius.

Kurioziška situacija

Aiškindamas "Javinės" atvejį G. Pocius sakė, jog įmonė yra patekusi į gana apmaudžią situaciją.

"2002-2003 metais čia viena automobilių eilė buvo statoma prie pat pastato fasado, o už jų - dar viena, tad tiek pėstieji, tiek dviratininkai buvo tiesiog stumiami į gatvę, o tai keldavo grėsmę jų saugumui. Įmonė už savo lėšas išsprendė šią problemą, tačiau praktiškai liko be jiems reikalingų automobilių stovėjimo vietų, nes dalis jų atsidūrė valstybinėje žemėje.

Dabar yra rengiamas planas, prilygintas detaliajam. Neseniai įstatymai įteisino tokio tipo planus. Jais galima "pastumdyti" sklypo ribas nekeičiant užstatymo galimybių ar kitų sprendinių, numatytų detaliajame plane. Jie pradėjo šias procedūras, tad ir užraktai sugrįžo", - aiškino G. Pocius.

"Javinės" vyr. inžinierius Petras Ruika paaiškino, kad iš tikrųjų yra ruošiamas detaliajam prilygstantis planas, kuris išspręs šią kuriozinę problemą.

"Po rekonstrukcijos pėsčiųjų ir dviračių takas yra nutiestas per vadinamąsias raudonąsias linijas - įmonės teritoriją. Pusė automobilių stovėjimo vietų yra ant valstybinės žemės, kita pusė - ant įmonės žemės. Kai bandėme rasti teisinį šios problemos sprendimo būdą, paaiškėjo, kad reikia rengti minėtąjį planą bei suteikti servitutą pėsčiųjų-dviračių takui ir pasirašyti sutartį su savivaldybe, kad ji už tai leidžia naudotis ta sklypo dalimi, kuri patenka į dalį automobilių stovėjimo vietų", - sakė P. Ruika.

Anot jo, visos procedūros užtrunka apie 2-3 mėnesius, tačiau įmonė, spaudžiama pastato nuomininkų, kurie informavo, jog dėl to, kad neužtikrinamos vietos automobiliams ieško naujų patalpų, grąžino užraktus.

"Vietų automobiliams prie pastato yra apie 20. Praktiškai po vieną biure įsikūrusios įmonės vadovui. Jei jau jiems negalėtume užtikrinti vietos, tai tikrai vargu ar turėtume klientų", - būtinybę rakinti automobilių vietas aiškino P. Ruika.

Informacija

Automobilių statymo vietų užraktus be jokių didelių kliūčių galima statyti tik privačioje žemėje. Tokiu atveju suderinama schema, bet ženklą "Rezervuota" už savo lėšas turi pastatyti pats iniciatorius.

Kitas variantas - kreiptis į savivaldybę dėl leidimo rezervuoti vietą. Vienos vietos raudonojoje zonoje rezervacija mėnesiui kainuoja 200, geltonojoje ir baltojoje zonoje - po 100 litų. Tokiu atveju irgi už savo lėšas galima pastatyti ženklą "Rezervuota". Į rezervuotą vietą gali būti statomas vienas konkretus automobilis ir dar išduodama viena kortelė įstaigos ar įmonės svečiui. Jei kas nors kitas pastato į šią vietą automobilį, reikėtų kviesti policiją.

Klaipėdoje kas mėnesį rezervuojama apie 85-100 automobilių stovėjimo vietų. 20 proc. jų - raudonojoje zonoje. Dažniausiai leidimus įsigyja įmonės.

"Paleis džiną iš butelio"

Audrius VAIŠVILA, Klaipėdos miesto tarybos narys
Esminė problema, kad nėra politikos, kaip elgtis tokiais atvejais. Nes jei dabar bus padarytos išimtys vieniems, tuoj atbėgs kiti. Paleisime džiną iš butelio. O paskui negi vieniems leis, o kitiems ne? Be to, verslininkai rekonstruodami pastatus ar statydami naujus pagal infrastruktūros plėtros sutartis privalo įrengti tam tikrą kiekį automobilių stovėjimo vietų. Jei jos yra ant valstybinės žemės, tai turi būti prieinamos visiems, o ne tik išrinktiesiems.