Žalioji banga Klaipėdoje - rožinė svajonė

Daugiau nei keturių milijonų litų nemažai daliai klaipėdiečių pasipiktinimą keliančių "parkomatų" įrengimui miesto centre nepagailėjusi valdžia niekaip neranda 9-12 mln. litų įrengti žaliąją bangą, kuri akivaizdžiai pagerintų klaipėdiečių kasdienybę - sureguliuotų transporto srautus ir sumažintų kamščius bei oro taršą. Beje, kai kurie ekspertai sako, jog eismo sąlygas galima pagerinti net ir už žymiai mažesnę sumą.

Tuo metu Vilniuje, kurio savivaldybė žaliajai bangai nepagailėjo net 145 mln. litų, jau mėgaujamasi jos teikiamais pranašumais net dešimtyje sostinės transporto koridorių.

Priminė policija

Praėjusią savaitę susitikimo su uostamiesčio valdžia metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vadovybė paragino savivaldybę pagaliau baigti svarstyti klausimą dėl centralizuotos šviesoforų valdymo sistemos įdiegimo.

"Policijos noras jau seniai buvo išreikštas, reikėtų tokios sistemos visose trijose pagrindinės arterijose - Minijos-Pilies-Naujosios Uosto gatvėse, Taikos prospekte ir Šilutės plente. Aišku, tai didžiuliai pinigai, tad vargu ar greitai sulauksime", - optimizmo stokoja Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininkas Ramūnas Šideikis.

Jis nemano, kad žalioji banga kirstųsi su tuo, jog pastaruoju metu Klaipėdos gatvėse kaip grybai po lietaus kyla greičio slopintuvai.

"Kol pas mus atsiras žalioji banga, tų kalnelių gali ir nelikti. Pavyzdžiui, Norvegijoje, kai buvo didžiulis avaringumas, buvo pilna tokių kalnelių, o dabar neliko praktiškai nė vieno, nes atsirado žmonių sąmoningumas, kad važiuodamas 10-20 kilometrų greičiau niekur pernelyg nenuskubėsi. Nors šiuolaikinės technologijos tikrai gali įvertinti visus laiko intervalus, tad įrengiant žaliąją bangą nebūtų problemų ir dėl kalnelių", - mano R. Šideikis.

Vilnius jaučia naudą

Anot Vilniaus žiniasklaidos, sostinėje jau daugiau nei pusantrų metų veikiančių dešimties vadinamųjų žaliųjų koridorių naudą pripažįsta ir policija, ir taksistai, ir greičio neviršijantys vairuotojai.

Šiai sistemai įdiegti buvo skirta 145 mln. Lt. Darbus atliko keturių įmonių - UAB "Urbico", UAB "Fima", UAB "Hnit-Baltic" bei "Siemens Osakeyhtio" - konsorciumas.

Eismo valdymo sistema sostinėje veikia automatiškai. Prie kiekvienos sankryžos yra įmontuota nuo kelių iki keliolikos jutiklių (visame Vilniuje jų - per 2 tūkst.), kurie renka informaciją apie automobilių srautą ir siunčia ją į centrinę stotį. Čia kompiuteriai apskaičiuoja, ar reikia didinti pralaidumą kuriuo nors koridoriumi, ir pagal tai derina šviesoforų signalus. Tad važiuojantiems leistinu greičiu vairuotojams nuo pirmojo iki paskutinio šviesoforo įsijungia žalia šviesa. Viršijantiems greitį arba važiuojantiems pernelyg lėtai vairuotojams tenka arba stoviniuoti prie šviesoforų, arba jie gali nespėti į "žalią bangą".

Naktį sistema persijungia į kitą režimą - šviesoforų signalai būna trumpesni, o, pavyzdžiui, jei davikliai neužfiksuoja prie sankryžos į kairę norinčių sukti automobilių, šis šviesoforo signalas gali neįsijungti arba būti sutrumpintas.

Paskutinį vadinamųjų koridorių diegimo etapą - programavimą - atlikusi ir toliau sistemą prižiūrinti kompanija "Siemens" teigia, jog įdiegus eismo valdymo sistemą kai kuriais koridoriais pralaidumas padidėjo iki 30 proc.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadas Marius Putrimas "Vakarų ekspresui" sakė, jog akivaizdi naujosios sistemos nauda yra jau ir tai, jog pastatyti nauji LED šviesoforai, kurių rodomi signalai yra žymiai geriau matomi nei senųjų.

"Nors eismo įvykių Vilniuje sumažėjo dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus, tačiau galima teigti ir tai, jog sankryžose avarijų sumažėjo dėl naujųjų šviesoforų", - sako M. Putrimas.

Jis pats "gyvai" yra įsitikinęs, jog žalioji banga tikrai veikia Antakalnio rajone - jį laikantis nustatyto greičio esą galima pervažiuoti nesustojus. Pareigūnas taip pat yra pastebėjęs sistemos pranašumus, kai ji ryte į miesto centrą leidžia didesnius mašinų srautus, nes važiuojantiems ta kryptimi ilgiau dega žalios spalvos šviesoforai, o vakare jie ilgiau dega atvirkštine kryptimi, kad visi galėtų lengviau išvažiuoti iš centro.

"Savivaldybė tvirtina, kad sistema veikia ir važiuojant į oro uostą, tačiau pats nesu išbandęs tokio maršruto. Žalioji banga veikia, kai vairuotojai laikosi savo įprastinio maršruto, nes tada susiformuoja nuolatiniai srautai pagal kuriuos galima sureguliuoti šviesoforus. Jei žmonės pradeda keisti važiavimo įpročius, šviesoforus reikia perreguliuoti, nors tai padaryti nėra sunku - kiek žinau, yra net 16 ciklų", - sakė pokalbininkas.

---

Klaipėdoje - geros galimybės

Bendrovės "Siemens Osakeyhtio" Lietuvos filialo, kuris dalyvavo konsorciume, įrengusiame žaliąją bangą Vilniuje, transporto sprendimų direktorius Kęstutis Čiplys sako, jog Klaipėdos infrastruktūra, gatvių išsidėstymas yra itin palankūs tokiai sistemai ir ji tikrai duotų akivaizdžių rezultatų.

"Su uostamiesčio savivaldybe apie žaliąją bangą buvo kalbėta ir prieš metus, ir visai neseniai. Pamąstymų yra, tačiau konkrečių žingsnių - ne. Galbūt lemia ekonominis sunkmetis, tačiau reikėtų atsiminti tai, jog dabar ir statybos darbų, ir medžiagų kainos yra gerokai sumažėjusios. Tad dabar galima tokią sistemą įsigyti gerokai pigiau, o kainos tokiame lygyje laikysis tikrai neilgai. Be to, galima pasirinkti tokį atsiskaitymo modelį kaip Vilniuje, kai išsimokama per 10 metų ar ilgesnį laikotarpį", - teigia K. Čiplys.

Anot jo, įgyvendinant tokį projektą reikėtų keisti šviesoforų valdiklius, vadinamąjį įrenginių protą.

"Iš esmės galima bandyti pritaikyti ir senuosius, tačiau dažniausiai jie būna labai ribotų funkcijų. Vadinamąsias galvas ir lempas reikėtų keisti nebent ten, kur jos yra labai senos, bet kiek žinau, Klaipėdoje daug kur yra įrengti nauji šviesoforai. Taip pat šviesoforuose reikėtų įrengti daviklius, kurie renka informaciją apie automobilių srautą ir siunčia ją į centrinę stotį", - aiškino pokalbininkas.

Anot jo, darbų kaina priklauso nuo sankryžos dydžio, konfigūracijos, bet iš esmės vidutiniškai vienos sankryžos įjungimas į žaliosios bangos sistemą gali kainuoti 300-400 tūkst. litų.

Kadangi pagrindinėse Klaipėdos gatvėse yra apie 30 šviesoforais reguliuojamų sankryžų, tad galima daryti prielaidą, kad sistemos įdiegimui reikėtų apie 9-12 mln. litų.

Galima ir paprasčiau?

Visgi kai kurie eismo specialistai mano, jog pagerinti Klaipėdos gatvių pralaidumą galima ir be grandiozinių projektų.

"Pirmiausia Klaipėdoje reikėtų panaikinti daugumą nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų, kurios daro daugiau žalos nei duoda naudos. Dar kartą atidžiai pažiūrėti, kur galima atsisakyti kairinių posūkių. Aišku, reikėtų koordinuoti ir greičio slopintuvų statymą, nes dabar jie atsiranda magistralinėse gatvėse, kur jų nereikėtų", - sakė ekspertas, nenorėjęs, jog būtų skelbiama jo pavardė.

Anot pokalbininko, reikia atsižvelgti ir į Taikos prospekte bei Šilutės plente esančias žiedines sankryžas, kurios "nukirstų" visas žaliąsias juostas.

"Iš esmės užtenka nutiesti kabelius nuo vieno šviesoforo iki kito, ir pakeisti valdiklius. Taip šviesoforai "bendrautų" tarpusavyje ir nereikėtų jokio centro, kuris valdytų visą informaciją, kaip kad yra Vilniuje. Tad tam tikrai nereikėtų tiek daug milijonų", - sakė specialistas.

Nebeužmirš?

Klaipėdos miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos pirmininkas Viačeslavas Karmanovas sako, kad apie žaliąją bangą pagrindinėse Klaipėdos gatvėse kalbėta dar 2008-aisiais, bet dėl ekonominės krizės šios kalbos pritilo. Anot jo, problema pirmiausia kyla dėl to, kad dar yra nemažai senų rusiškų šviesoforų, kurie niekaip negali būti suderinti su vokiškaisiais. Tad esą reikėtų pirmiausiai juos pakeisti.

"Manau, kad iniciatyva turėtų kilti ir iš politikų, ir iš savivaldybės administracijos, ir iš gyventojų, ir iš policijos. Pastaroji pirmąjį žingsnį jau padarė. Per dvi savaites meras pažadėjo policiją informuoti apie sprendimą, ar dalyvausime tarptautiniame projekte, bet neužmiršime ir žaliosios bangos. Analizuosime šį klausimą", - tikino V. Karmanovas.

Anot šviesoforus mieste dabar prižiūrinčios UAB "Sankryža" direktoriaus Antano Garjono, trečdalis iš jų yra seni rusiški lempiniais įrenginiai. Tokių esą tikrai neįmanoma suderinti su naujais vokiškais diodiniais šviesoforais. Reikia keisti ne tik senuosius šviesoforus, bet ir kabelius, kurie esą yra "vos gyvi".

Tiesa, iš senųjų Taikos prospekte yra tik vienas, ties "Žardės" prekybos centru, o Šilutės plente nėra nė vieno. Daugiausia jų yra Minijos gatvėje, nuo sankryžos su Rūtų gatve važiuojant pietinės miesto dalies link.

---

Kam išleidžiama rinkliava?

Vienas iš argumentų, kuriais vadovautasi apmokestinant įvažiavimą į Klaipėdos miesto centrą, buvo teiginys, jog tai mažins oro taršą. Taigi būtų visai logiška, jei "parkomatais" surenkami pinigai būtų skiriami miesto eismo sistemai tobulinti. Visgi, pasak savivaldybės Viešosios tvarkos ir transporto skyriaus vedėjos Danutės Valuckienės, kol kas visi rinkliavos pinigai keliauja į bendrą miesto katilą.

"Dalis pinigų tenka VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" už rinkliavos administravimą, didžiausia suma - "parkomatus" įrengusiai įmonei, su kuria yra pasirašyta 5 metų trukmės išperkamosios nuomos sutartis. Ta nedidelė suma, kuri lieka, patenka į miesto biudžetą ir nėra skiriama kokioms nors konkrečioms reikmėms. Kol kas dar sunku pasakyti, ar "parkomatai" šiemet uždirbs daugiau nei jiems išleista, nes pernai išlaidoms padengti jau buvo naudojamos šių metų lėšos.

Mano nuomone, jei pinigų būtų surenkama daugiau, jie turėtų būti skirti būtent eismo sąlygoms gerinti, nemokamų automobilių aikštelių plėtrai, o ne keliauti į bendrą katilą. Apie tai jau buvo kalbėta su savivaldybės finansininkais ir galbūt pavyks pasiekti, kad jau kitąmet šie pinigai būtų naudojami pagal paskirtį", - sakė D. Valuckienė.