Dar prieš kelerius metus Klaipėdos savivaldybė tapo tarptautinio projekto POSSE, skirto koordinuoto eismo valdymo mieste principų įgyvendinimui, dalyve. To rezultatas - prieš metus, pernai rugsėjį, pristatyta galimybių studija. Ja buvo numatyti trys galimi intelektinių transporto sistemų įdiegimo scenarijai.
Realius darbus pradėti nuspręsta paeiliui. Šių metų liepą Saugaus eismo komisijos posėdyje pritarta Savivaldybės specialistų siūlymui iš pradžių imtis vienos iš trijų miestą išilgai kertančių arterijų - J. Janonio, Naujosios Uosto, Pilies ir Minijos gatvių - ir joje įdiegti žaliosios bangos principą. Jis reikštų, kad šį koridorių automobiliai pravažiuotų nesustoję nė prie vieno šviesoforo.
Nutarta, kad visa tai galėtų būti įgyvendinta 2016 metais, tam jau buvo numatyta skirti apie 160 tūkst. eurų, tačiau Klaipėdos valdžios atstovų vizitas Vilniuje, pasak jame dalyvavusio Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, privertė pakeisti šiuos planus - nutarta įgyvendinti daug modernesnį ir naudingesnį eismo valdymo scenarijų.
"Žalioji banga - jau vakarykštė diena. Reikia žiūrėti kur kas plačiau ir pasistengti įdiegti gerokai pažangesnę sistemą, galinčią padėti ir sureguliuoti transporto srautus, ir mažinti aplinkos taršą", - sakė S. Budinas.
Stebi vaizdo kameromis
Vilniuje centralizuota eismo valdymo sistema pradėta diegti dar 2008-aisiais, tačiau visapusiškai funkcionuoti ji pradėjo vos prieš porą metų.
Šios sistemos "smegenys" - Eismo valdymo centras su šešiais galingais serveriais, gaunančiais duomenis iš miesto sankryžose įrengtų maždaug 200 detektorių ir juos apdorojančiais, taip pat saugančiais sankryžų schemas, eismo optimizavimo ir planavimo parametrus.
Šiame centre yra ir dispečerinė, kurioje stebimas 53 kamerų, įrengtų strateginėse sostinės sankryžose, transliuojamas vaizdas. Reguliuojamų kamerų dėka galima suvokti, kodėl susidarė spūstis vienoje ar kitoje sankryžoje (pvz., įvykus automobilių avarijai) ir prireikus tiesiai iš Eismo valdymo centro pakeisti šviesoforų veiklos režimą.
Beje, vaizdas įrašinėjamas ir saugojamas, o archyvu dalijamasi su Kelių policija šiai tiriant eismo įvykius.
Be to, centre sekami rodmenys specialioje interaktyvioje sienelėje, informuojančioje apie šviesoforų gedimus - būtent todėl jie pašalinami operatyviai, valandos bėgyje, nebelaukiant pranešimų iš eismo dalyvių ar miesto gyventojų.
Kaip viskas vyksta
Minėtieji detektoriai - tiek įrengti po žeme (indukciniai), tiek antžeminiai (vaizdo) - atsakingi už tai, kad eismas vyktų sklandžiai ir vairuotojai nebūtų priversti ilgai gaišti prie raudono šviesoforo signalo.
Tie davikliai skaičiuoja prie sankryžos sustojusius ar pajudėjusius automobilius. Remiantis šiais duomenimis, apskaičiuojamas žalios šviesoforo šviesos degimo laikas ir kitoje sankryžoje - kad važiuojančiam transportui nereikėtų stovėti. Analogiškas principas pritaikomas ir likusiose tolimesnėse sankryžose.
Tokių vadinamąją žaliąją bangą turinčių transporto koridorių Vilniuje yra šeši. "Susisiekimo paslaugų" atstovai teigia, kad važiavimo laikas jais yra gerokai trumpesnis nei tuose ruožuose buvo anksčiau - pavyzdžiui, įdiegus centralizuotą eismo valdymo sistemą, atkarpos tarp Vilniaus oro uosto ir Žaliojo tilto įveikimas užtrunka net 50 proc. trumpiau.
Nori nekartoti klaidų
Pasak S. Budino, Vilniuje įdiegta sistema yra brangi, tačiau "sprendžia daug problemų - užtikrinamas greitesnis pravažiavimas, mažesnės kuro sąnaudos ir kartu mažesnė oro tarša.
Tačiau, anot jo, būtina atsižvelgti į trūkumus ir klaidas, išryškėjusias sostinės Eismo valdymo centro veikloje. Vilniečiai neslėpė patarimų, kaip jų išvengti.
"Norėjome išgirsti ne tik tai, kas yra gerai, bet ir tai, kas buvo blogai. Paaiškėjo, jog labai svarbu, kad, diegiant visą įrangą, būtų naudojamas vadinamasis atviras protokolas - t. y. kad būtų palikta galimybė tą sistemą plėsti pačiam, o ne priverstinai naudotis tik konkretaus tiekėjo ar programuotojo paslaugomis. Kitaip pasakius, kad galėtum pats būti šeimininkas tos įrangos, kurią turi", - teigė Savivaldybės administracijos direktorius.
Taip pat, jo teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį ir į minėtus detektorius - esą reikia rinktis tokius, kurie veikia infraraudonųjų spindulių principu. Taip jiems neturės įtakos nei šaltis, nei sniegas, nei šešėliai ar kiti pašaliniai faktoriai.
Kada, kur ir kiek?
Taigi, kada ir Klaipėda turės kažką panašų? Optimistiniu scenarijumi - po poros metų. Tiesa, neaišku, vienoje kurioje nors gatvėje ar visame mieste.
Pasak Rimanto Mockaus, Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo, atsakymai į šiuos klausimus priklauso nuo pinigų. Esą kuo lėšų daugiau, tuo didesnę miesto gatvių dalį galima pajungti į centralizuotą eismo valdymo sistemą. Todėl, kol nėra aišku, kiek pinigų tam bus skiriama, negalima atsakyti, ar iš pradžių "išmaniąja" taps tik Minijos gatvė, ar ir kitos miesto magistralės.
"Tačiau žingsniai aiškūs - į 2016 metų Savivaldybės veiklos planą jau įtraukta užduotis parengti techninį projektą. Privalome turėti technines sąlygas išmaniajam eismo valdymui - tiksliai žinoti, kur, kiek ir kokios įrangos reikia. Tada ir bus aišku, kokios lėšos tam reikalingos.
Šiaip ar taip, viskas turėtų būti paprasčiau nei Vilniuje, nes mūsų miesto konfigūracija ir gatvių tinklas nėra toks sudėtingas kaip sostinėje. Ir gali būti, kad pradėsime būtent nuo Minijos gatvės - būtent tame koridoriuje yra daugiausia naujų, centralizuotai valdymo sistemai tinkamų šviesoforų", - teigė S. Budinas.
INFORMACIJA
Valdo programinė įranga
Vilniaus eismo valdymo centre įrengta "SITRAFFIC Server" programinė įranga. Ji visą parą seka tikslų sistemos darbą ir esant bet kokiems gedimams siunčia pranešimus eismo valdymo centro operatoriams. Kita programinė įranga, "SITRAFFIC Scala", leidžia operatoriui realiuoju laiku keisti sankryžos darbo režimą norint pagerinti esančią eismo situaciją. Įmanomas automatinis bei specialus signalinių programų perjungimas, palaikomas nenutrūkstamas ryšys su sankryžų valdikliais - eismo srautų optimizavimas yra vykdomas tiesiogiai iš Eismo valdymo centro.
Naujų sankryžų planavimui ar esamų parametrų koregavimui yra naudojama "SITRAFFIC Office" programinė įranga. Ji sugeba iš pavienių sankryžų kurti ištisus koridorius (sankryžų tinklus), įvesti eismo srautų optimizacijos parametrus, kurti "žaliąsias bangas" ir įvesti transporto jutiklių parametrus. Su šia įranga galimas ir sankryžos signalinių programų koregavimas ar naujų kūrimas bei tiesioginis siuntimas į sankryžos valdiklį.
Eismo valdymo centre taip pat įrengtas Vilniaus vairuotojų informacinės sistemos serveris, skirtas nuolat atnaujinti duomenis internetinei svetainei www.sviesoforai.lt. Čia kiekvieną dieną atnaujinami duomenys apie miesto eismo sąlygas: eismo apribojimus, gatvių apkrovimą realiu laiku.
Vairuotojai informuojami ir pačiose gatvėse, realiu laiku - švieslentėmis. Ten skelbiama informacija apie eismo sąlygas, vykdomus kelio darbus, eismo ruožų ribojimus ir apylankas. Šios švieslentės yra įrengtos pagrindinėse gatvėse važiuojant link miesto centro ir iš miesto centro.
VILNIUJE transporto judėjimą gatvėse prižiūrinčios sistemos "smegenys" - Eismo valdymo centras. SĮ "Susisiekimo paslaugos" nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą