Šiokia tokia vairuotojų paguoda - didžiausią pavojų keliančių šernų gretos susitraukė iki minimumo. Prieš kelerius metus automobilių susidūrimai su šernais užėmė vieną iš pirmųjų vietų. Liko gausi briedžių, elnių, danielių, stirnų šeima. Pastaraisiais metais atsirado naujas pavojus - stumbrai. Prieš metus lengvajam automobiliui Panevėžio rajone kelią pastojo stumbrų banda. Vairuotojas ir keleivė nukentėjo nežymiai, bet žuvo trys stumbrai. Vasaros pradžioje Kėdainių rajone krovininis traukinys rėžėsi į stumbrų bandą. Iškart žuvo trys stumbrai.
Anot L.Budrio, žvėrys turi savo takus ir tais takais keliauja, nežiūrėdami į kelio ženklus. Žmogui reikia saugotis pačiam. „Paprasčiausia priemonė - įrengti prie kelių apsaugines tvoras. Tvoros šimtu procentų negelbsti. Pirmas dalykas, stambiesiems žvėrims - elniams, briedžiams, šernams - tvoros nėra neįveikiama kliūtis. Jei žvėris pabaidytas ar rujos metu yra numatęs tvorą įveikti, įsibėgėjęs ją peršoka arba sutrauko. Tvoros negali būti ištisinės. Instinkto vedamas gyvūnas eina palei tą tvorą, kol randa vartelius išlįsti“, - aiškino L.Budrys. O tada pasekmės priklauso nuo to, pasitaikys ar nepasitaikys tuo metu važiuojantis automobilis. Vis dėlto kelių atitvėrimas naudingas. Gamtininkai teigia, kad palei kelią Vilnius-Panevėžys įrengus tvoras eismo įvykių sumažėjo. Kita priemonė, stabdanti stambiuosius žvėris išpulti į kelią, - požeminės perėjos. „Autostradoje Kaunas-Klaipėda požeminė perėja stambesniems gyvūnams įrengta, bet patirtis rodo, kad šie dažnai perėjų vengia. Perėjomis daugiausia vaikšto varliagyviai ir smulkesnieji žinduoliai. To tikėtis ir buvo galima. Gyvūnas, kuris gyvena ant žemės, nesikasa urvų, savo noru į vamzdį nelįs“, - teigia gamtininkas. Efektyviausia apsauga, anot L.Budrio, yra medžiais apsodinti, iš abiejų pusių tvora aptverti antžeminiai keliai - žaliosios juostos. Jos neturi skirtis nuo natūralaus kraštovaizdžio, esančio vienoje ir kitoje kelio pusėje. Lietuvoje antžeminių perėjų gyvūnams neturime, bet jų yra Skandinavijoje, kitose Europos šalyse. Manau, ateina laikas, kad ten, kur gyvūnų tankumas didžiausias, transporto srautas intensyviausias, bent viena antžeminė perėja bus įrengta“, - tikisi specialistas.
Gąsdina didelė kaina
Kaip mus informavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas Laurynas Slapšys, iki 2017 m. įrengta apie 700 km tinklo tvorų, saugančių kelius nuo laukinių gyvūnų, 14 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams, 5 požeminės perėjos smulkiems gyvūnams ir 11 - varliagyviams. Žaliųjų tiltų neįrengta nė vieno. Priežastys - didelė kaina ir didelis žemės plotas, kurį visuomenės poreikiams tektų paimti iš žemės valdytojų, o tai sukeltų visuomenės pasipriešinimą. Vieno žaliojo tilto įrengimo (50 m pločio) preliminari kaina apie 3,5 mln. eurų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą