Alvydas KLIMAS

Verslininko anketa

Kaip kilo mintis įkurti įmonę?

Lapkričio 23-iąją bendrovei sukako 13 metų. Viskas prasidėjo tada, kai penki dizaineriai bendraminčiai, visi klaipėdiečiai, sovietmečiu baigę Dailės institutą Vilniuje grįžome čia pagal paskyrimus. Tais laikais vienintelė vieta, kur galėdavo įsidarbinti dizaineriai, buvo Dailės kombinatas. Į jį suplaukdavo visų įmonių ir pavienių asmenų užsakymai.

Kai paskelbė nepriklausomybę ir atsirado galimybė įkurti savo įmonę, visi - broliai Mickevičiai, Vakaris Bernotas, dabartinis Laikrodžių muziejaus direktorius Romas Martinkus ir aš - įkūrėme Klaipėdos dizaino centrą, kad galėtume dirbti individualiai. Tuo metu Klaipėdoje ypač buvo remiami įvairaus plauko menininkai, ir miesto vyriausiojo architekto Ričardo Valatkos dėka mums buvo pasiūlytas rūsys dirbtuvėms. O dabar iš buvusios kompanijos likome trise. Užsiimame reklamos ir reklamos įrenginių projektavimu, taip pat ir grafiniu dizainu. Projektuojame ir interjerą.

Ar daug per tuos trylika metų pasikeitė pati verslo sritis?

Didžiausias progresas įvyko gamybos technologijų srityje. Be to, dabar ir užsakovai reikalauja, kad viskas būtų greitai, pigiai ir vakar. Šiuo metu tai - natūrali padėtis, bet, mano nuomone, jei taip bus visada, nebus normalu. Nuo to kenčia kokybė. Ši problema yra ne tik reklamos gamybos, bet ir, pavyzdžiui, architektūros srityje. Tokios įtampos nebuvo dar prieš dvejus trejus metus.

Ar keitėsi žmonių skonis ir požiūris į reklamą?

Skonis yra reliatyvus dalykas. Šiais laikais visi nori būti išgirsti, pamatyti, suprasti. Vienas iš būdų rėkti apie save yra išorinė reklama. Žinoma, kovoti už save ir rinką verčia gyvenimas, o tokiais atvejais kartais prasilenkiama su skoniu ir saiku. Per daug, pavyzdžiui, spalvos atžvilgiu įkyri reklama gali sukelti atvirkštinę reakciją. Senosiose Europos valstybėse užrašai turi daugiau meninės ir techninės kokybės, nes kova už save jau yra aprimusi, kiekvienas yra atsiriekęs savo pyrago gabalą.

Konkuruoti sunku?

Labai stipri konkurencija yra gamybos srityje, o kūrybos - mažesnė. Kūrybiškai dirbti yra sunkiau, tai sugeba mažiau žmonių.

Sakoma, kad menininkai dažniausiai - prasti verslininkai.

Įmonei vadovaujame trise, ir kiekvienas turime skirtingų savybių, padedančių išlikti rinkoje. Jei ryškesnė verslininko gyslelė, tada menininko menkesnė. O pats dizainas yra tarp komercijos ir dailės.

Ar jums patinka vadovauti?

Jei būtų galimybė, nebūčiau vadovas ir savininkas. Kūrybinis darbas, mano supratimu, daug vertingesnis ir įdomesnis. Vadovavimas - varginantis ir atsakingas darbas. Kūrybinės kančios malonesnės. O dabar susidaro konfliktas tarp to, ką nori padaryti, ir ką reikia. Dalykams, apie kuriuos reikėtų pamąstyti, lieka mažiau laiko.

Ar nepritrūksta ekonomikos ar vadybos žinių?

Mokėmės ne vadybos ir ne direktoriauti. Paprastam verslininkui nėra jokio skirtumo, ką pardavinėti, nes visur principai panašūs. Žinoma, kartais žinių trūksta, bet, kita vertus, joks vadybininkas negali pardavinėti mūsų produkto, nes jam trūktų dizaino žinių. Turi važiuoti pats ir pats kalbėti apie savo sprendimus.

Koks jūsų laisvalaikis?

Jeigu jo ir būna, tai retai. Beje, sakoma: jei nėra laisvalaikio, vadinasi, blogai organizuoji savo darbą. Žinoma, jei darbas būtų vienas, galėtum jį organizuoti, bet užduočių yra daugybė, rūpi ir kūrybiniai dalykai. Vienintelis būdas atsiriboti nuo darbo rūpesčių - kur nors išvažiuoti. Labai gera, atpalaiduojanti ir suteikianti optimizmo sporto šaka yra buriavimas, kuriuo užsiėmiau anksčiau. Labai patinka slidinėti. Gaila, kad tai atradau maždaug prieš trejus, o ne prieš 20 metų. Mielai skaitau ir knygas. Televizijos žiūrėti nemėgstu, o ypač nykus dalykas - skaityti jos programą.

"Jei būtų galimybė, nebūčiau vadovas ir savininkas", - sako Alvydas Klimas. Algirdo KUBAIČIO nuotr.

Kalbino Giedrė NORVILAITĖ