Pirmadienį Vyriausybė pasitarime priėmė protokolinį sprendimą dėl kasos aparatų įrengimo prekiaujantiems maisto produktais dengtose prekyvietėse ir pavedė Finansų ministerijai iki sausio 7 dienos parengti reikalingus teisės aktus.
Į pasitarimą pakviesta Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė iš jo išėjusi aiškino neišgirdusi, kuo kasos aparatai būtų naudingi, o Premjeras teigė iš jos neišgirdęs, kodėl jų nereikėtų.
"Tai yra palengvinimas tiems, kas prekiauja maisto produktais. Pagal ponios Sorokienės patikinimus, jie visi veda labai tikslias apskaitas, bet tai daro rašydami ranka įrašus savo žurnaluose. Mes manome, kad 21-ame amžiuje nuo rašytinių apskaitų, skaičiuojant vos ne pirštais, yra laikas pereiti prie elektroninės apskaitos naudojant kasos aparatus", - sakė A. Kubilius.
Premjeras dėstė kasos aparatų pliusus: prekybininkams bus lengviau tvarkyti apskaitą, ji bus tikslesnė, pirkėjai turės galimybę gauti kvitą, o tai suteikia galimybę reikšti pretenzijas dėl netinkamų produktų.
"Ir toliau nebus taikomi kokie nors papildomi reikalavimai tiems, kas, pavyzdžiui, parduoda savo namų ūkiuose, darželiuose išaugintus krapus ar ridikus. Tai nesukels jokių papildomų teisinių ar mokestinių pasekmių", - sakė A. Kubilius.
Į smulkiųjų verslininkų pagrūmojimus mitingu premjeras reaguoja sakydamas, kad jų duomenys, jog apskaita yra vykdoma labai tiksliai rašant į sąsiuvinius, nėra tiksli.
"Mes jau dabar turime duomenų apie tam tikrus skirtumus, kai tie, kas pardavinėja mėsos produktus ir naudoja kasos aparatus, ir tie, kas šalia stovėdami pardavinėja ir nenaudoja kasos aparatų, dienos pabaigoje rodo gana skirtingą pardavimo kiekį. Nemanau, kad tame pačiame turguje šalia stovintys du pardavėjai tik dėl to, kad yra įvedamas kasos aparatas, galėtų rodyti skirtingas pardavimo apimtis", - sakė A. Kubilius.
I. Šimonytė paaiškino, kad ir dabar turėdami verslo liudijimus žmonės turėtų tvarkyti apskaitą rankiniu būdu, daryti įrašus, išduoti dokumentą pirkėjui pareikalavus.
"Kasos aparatas yra supaprastinimas, kadangi dienos pabaigoje pakaktų įsisegti aparato ataskaitą, o dėl dokumento išdavimo pirkėjui nebūtų jokio ginčo, kadangi kasos aparato kvitas yra paprasčiausiai išduodamas dokumentas, daug lengviau nei ranka rašyti dokumentą su pardavėjo rekvizitais, parduota produkcija. Kita vertus, pirkėjui, jei kokybė netenkina, lengviau ieškoti būdų, kaip apginti savo teises", - sakė I. Šimonytė.
Finansų ministrė melu vadina kalbas, kad dėl kasos aparatų reikės keisti veiklos formas.
"Aš tai vertinu kaip melą, tezė, kad kasos aparatas pririštas prie įmonės, yra netiesa. Ir tie gyventojai, kurie dabar vykdo individualią veiklą, turi galimybę, jeigu nori, naudoti kasos aparatą, bet nėra tokios prievolės", - sakė I. Šimonytė.
Įvedus kasos aparatus prekiaujantiesiems maisto produktais dengtose turgavietėse, planuojama į biudžetą surinkti apie 100 mln. litų, iš jų apie 50-60 mln. - vien iš mėsos sektoriaus.
Skaičiuojama, kad su verslo liudijimais maisto produktais prekiauja 2-3 tūkst. žmonių, neskaitant tų, kurie turi ūkininko statusą. Ūkininko statusą turinčių maisto produktais prekiaujančių žmonių yra dar maždaug 500.
Kompensacijoms už kasos aparatus numatoma skirti apie 3 mln. litų. Finansų ministrė pažymi, kad bus nustatytos kompensacijų "lubos".
"Kasos aparatas, reikalingas tokiam prekeiviui, kainuoja 800-1000 litų, bet prekeiviai gali įsigyti naudotą kasos aparatą, kuris kainuoja apie 500 litų, aparatas gali būti nuomojamas arba gaunamas panaudos pagrindais iš tų pačių turgaviečių administracijų, kurios pasiryžtų aprūpinti darbo vietas ne tik šaldytuvais, bet ir kasos aparatais ir kitomis priemonėmis, reikalingomis dirbti", - dėstė I. Šimonytė.
Oficiali prekių apyvarta Lietuvos turgavietėse 2009 metais sudarė 1,1 mlrd. litų. Iš šios sumos 0,58 mlrd. litų sudarė maisto produktai (52 proc.), apie 0,5 mlrd. litų - ne maisto prekės (44 proc.) ir apie 40 mln. litų - augalai ir gyvūnai (apie 4 proc.). Vilniaus apskrities turgavietėse prekių apyvarta siekė 333 mln. litų (apie 30 proc.), Klaipėdos apskrities turgavietėse - 227 mln. litų (20 proc.), Kauno apskrities turgavietėse - 166 mln. litų (apie 15 proc.).
Finansų ministrės teigimu, neapskaityta rinka vien mėsos sektoriuje, skirtingais vertinimais, siekia nuo 0,5 mlrd. iki 1 mlrd. litų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, didžioji dalis Lietuvos prekyviečių yra mišraus tipo, tai yra, jose prekiaujama nuo prekystalių lauke ir įrengtuose prekybos paviljonuose.
Didžiausi prekybos paviljonai yra įrengti šešiose prekyvietėse Kauno mieste, Vilniuje - keturiose, Šiauliuose - trijose ir dviejose prekyvietėse Klaipėdoje.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra įregistravusi ir išdavusi maisto tvarkymo pažymėjimus 2 tūkst. 650 prekiautojų maisto produktais prekyvietėse. Verslo liudijimai prekybai ne maisto prekėmis prekyvietėse šiuo metu išduoti 8 tūkst. 460 asmenų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą