Padaugėjus juridinių asmenų bankrotų, augant prasiskolinusių, pavyzdžiui, už būsto paskolas, gyventojų būriui, atsirado gausybė pelningo darbo skolas išieškantiems antstoliams.
Kadaise antstoliai buvo valstybės tarnautojai ir skolas išieškodavo ne taip žiauriai ir ne už tokį fantastišką atlygį kaip dabar. Nežinia, sutapimas ar ne, tačiau 2002 m. priimtas
naujas Antstolių įstatymas sutapo su tuo metu, kai į Lietuvą pradėjo veržtis skandinaviškasis kapitalas, imta dalyti pigias paskolas. Kas buvo susidūręs su antstoliais, tas žino - šiandien už menkiausią skolą jie gali devynias odas nudirti. Ypač darbo antstoliams padaugėjo dabar, kai masiškai ima bankrutuoti įmonės, dėl didėjančio nedarbo ir menkstančių atlyginimų nemokūs tampa gyventojai.
Skolos siekia milijardus
Pasak Lietuvos antstolių rūmų, šių metų pradžioje negrąžintų skolų portfelyje buvo įšaldyta 2,86 mlrd. litų privatiems asmenims ir valstybei negrąžintų lėšų. Iš viso maždaug šimte Lietuvos antstolių kontorų buvo vykdoma 456,8 tūkst. valstybės institucijų pateiktų sprendimų dėl 945,70 mln. litų skolų ir 220,9 tūkst. privačių asmenų pateiktų sprendimų dėl 1,91 mlrd. litų skolų išieškojimo.
Kadangi žinome, kad antstoliai už didesnės vertės paslaugas paima apie 4 proc. išieškomo turto vertės, neatmetama galimybė, kad vien iš privačių asmenų antstoliai mažiausiai uždirbs apvalią apie 76 milijonų litų sumelę. Tačiau ir tai tik daigeliai.
Antstolių rūmų atstovė Dora Petkauskaitė sakė, kad šių metų pirmo pusmečio statistika bus dar liūdnesnė. Pašnekovė tvirtino, kad pastaruoju metu antstolių kontorose gerokai padaugėjo vienos kategorijos bylų.
Kreditoriai jau kreipdamiesi į teismą dažniau prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininko turtą. Pagal šią nutartį, kol įmonės dar nebankrutavo, jų turtui jau taikomas dalinis areštas ir apribojama galimybė disponuoti turtu, kol bus oficialiai paskelbtas bankrotas. Pritaikius tokią nutartį išlieka didžiausia tikimybė atgauti bent dalį skolos.
Antstolių rūmų pranešime spaudai rašoma, kad šiuo metu antstoliams pateikiama vykdyti apie 3-4 kartus daugiau teismo nutarčių, kuriose nurodoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtiniams reikalavimams užtikrinti. Per 2008 m. sausį buvo pateikta 490 tokių nutarčių, o per 2009 metų sausį - jau 1546.
Dviejų Kauno antstolių kontorų antstolės patvirtino šios kategorijos bylų padaugėjimą skaičiais. Antstolė Reda Stašenienė tvirtino, kad 10-20 kartų padaugėjo laikinosios apsaugos priemonių kategorijos bylų. Antstolė Audronė Adomaitienė sakė, kad nuo 2008 m. sausio iki balandžio jos kontoroje buvo 33 tokios kategorijos bylos, o nuo 2009 m. sausio iki balandžio - net 115. Tai daugiau nei 300 proc.
Uostamiestį apsėdo areštai
Pasak Klaipėdos antstolės Vidos Daugirdienės, palyginti su praėjusiais ir užpraėjusiais metais, turto arešto atvejų bankų prašymu yra akivaizdžiai daugiau. Tačiau šis skaičius uostamiestyje nėra toks didelis, kaip visi mano.
"Bankai vis dar laukia ir neprašo areštuoti turto. Juk visi puikiai žinome, kad šiuo metu pardavimo srityje vyrauja visiškas štilius. Kas iš to, kad skelbsi varžytines, jei niekas nieko neperka. Be to, daliai skolininkų pavyksta susitarti su bankais, kad šie nesiimtų kraštutinių priemonių, atidėtų palūkanų mokėjimą", - sakė antstolė.
Tuo tarpu Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo darbuotojos teigia, kad vos spėja suktis. Jų teigimu, ypač padaugėjo priverstinio skolos išieškojimo atvejų iš įkeisto turto. 2007 m. tokių išieškojimų buvo tik 69, o pernai - jau 227.
Nuo šių metų pradžios (iki vakar dienos) priverstinių išieškojimų uostamiestyje vykdoma jau 140.
Labai stipriai pajūryje išaugo ir teismo sprendimu areštuojamo turto atvejų. Areštuojamas tiek juridinių, tiek fizinių asmenų turtas. Teigiama, kad šiais metais šis skaičius jau ne tik pasiekė, bet ir pralenkė visų praėjusių metų lygį.
Užklupus sunkmečiui kreditoriai nieko nelaukdami kreipiasi į teismą ir iš karto prašo areštuoti skolininko turtą. Tačiau, vis akivaizdžiau mažėjant skolininkų mokumui, išieškoti skolas tampa vis sunkiau.
Darbo padaugėjo penktadaliu
Sunkmečiu rankoves pasiraitoję pluša ir Šiaulių antstoliai. Šiauliuose veikiančioje antstolio Arturo Bložės kontoroje dirbantis antstolio padėjėjas Andrius Liaškovas "Respublikai" prisipažino, kad šalį užgriuvus sunkmečiui darbo padaugėjo maždaug penktadaliu.
"Nors darbo antstoliams ir daugiau, išieškojamumas dėl įsiskolinimų sumažėjo, - konstatavo A.Liaškovas. - Lengviausia išieškoti skolą, kai skolininkas yra dirbantis, o didžioji dalis skolininkų daugiausia yra bedarbiai".
Šiauliuose dirbanti antstolė Giedrė Vasiliauskaitė "Respublikai" teigė, kad sunkmečio laikotarpiu pagausėjo prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti turtą ieškiniui užtikrinti. Antstolė prisipažino, kad tenka dirbti ir viršvalandžius.
"Dabar neretai pasitaiko, kad net nespėjus pradėti vykdyti arešto ar išieškojimo procedūrų įmonėms iškeliama bankroto byla ir vykdymo veiksmus tenka sustabdyti, - pasakojo G.Vasiliauskaitė. - Anksčiau tokių situacijų nepasitaikydavo".
Panevėžyje nespėjama suktis
Panevėžyje antstoliui Andriui Bespalovui talkina dvi padėjėjos, tačiau trise nespėja suktis. Ieškovai vis neša teismo nutartis areštuoti įmonių, kurios įsiskolinusios viena kitai, turtą. Anksčiau jų ateidavo per mėnesį vos po kelis, dabar - po 50 ir daugiau.
"Tris mėnesius buvome apkrauti tik teismo nutartimis. Daugiausia dėl statybinių organizacijų ir pervežimo įmonių skolų. Dabar beveik tik tuo ir užsiimame, ieškome to turto", - sako A.Bespalovas. Tačiau paskutinį mėnesį nutarčių gaunama šiek tiek mažiau. Antstolis mano, kad tai susiję su tuo, jog daug įmonių jau bankrutavo.
"Iš karto matyti: jeigu dėl vienos įmonės pasipila nutartys, po kiek laiko ji bankrutuos. Taip paprastai ir būna. Anksčiau įmonės dar ieškodavo išeičių, o dabar iš praktikos galiu pasakyti - nėra tokios įmonės, kuri pakliuvusi į tą liūną sugeba išsikapstyti", - atkreipia dėmesį A.Bespalovas.
Jis tvirtina, kad kontoroje fizinių asmenų srautas didėja neryškiai, tačiau daugiau ateina žmonių, kurie prašo išieškoti atlyginimus. Antstolis pranašauja, kad rudeniop bus dar daugiau darbo. Mat tada teks išieškoti turtą iš skolininkų, kurie pasiėmę bankų paskolas, bet netekę darbo nebegaus ir darbo biržos paramos.
Info
Antstolių atliekamų veiksmų įkainiai nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, kuri patvirtinta 2005 m. spalio 27 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352.
Atlyginimas antstoliui skaičiuojamas už baigtą darbą arba tam tikrą jo dalį ir taip pat priklauso nuo išieškotos sumos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 ir 2 lentelės). Jeigu išieškoma iki 10 litų skola, antstolio atlyginimas yra 20 litų, jeigu skola siekia nuo 200 iki 1000 litų, nustatytas 200 litų atlyginimas. Jeigu skola siekia nuo 10 000 iki 100 000 litų ir daugiau, yra numatyta procentinė antstolio atlyginimo dalis, kuri proporcingai mažėja didėjant išieškotinai sumai. Pvz., išieškant skolą nuo 1000 iki 2000 litų, antstoliui skaičiuojamas 19 proc., bet ne mažesnis kaip 200 litų atlyginimas. Tuo tarpu išieškant 100 000 litų ir didesnes skolas jau skaičiuojamas 4 proc. išieškotos sumos dydžio antstolio atlyginimas, bet ne mažesnis kaip 6000 litų.
"Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą