Apie ekologinius dalykus Klaipėdos uoste

Apie ekologinius dalykus Klaipėdos uoste

Klaipėdos uostas siekia tapti ekologiškiausiu uostu Europoje. Nors pati Uosto direkcija krovinių nekrauna, netriukšmauja ir neteršia aplinkos, tačiau ji investuoja į aplinkosaugos priemones, kelia reikalavimus uosto krovos kompanijoms.

Klaipėdos uosto siekis būti ekologiškiausiu Europos uostu grindžiamas krovinių vežimu į jį ir iš jo geležinkeliu. Į Europos uostus 60-80 proc. krovinių atgabenama autotransportu, o į Klaipėdą priešingai - 80 proc. geležinkeliu.

Žmonės labai dažnai kreipiasi į Uosto direkciją klausdami, kodėl ji krauna vieną ar kitą krovinį. Jos generalinis direktorius Arvydas Vaitkaus teigia, kad krovos kompanijos uoste veikia savarankiškai ir pačios atsako už savo veiklą.

Tačiau sprendžiant aplinkosaugos problemą Uosto direkcija nelieka nuošalyje. Jos užsakymu per visą uosto ilgį yra sumontuotos trys stacionarios aplinkos taršos matavimo stotelės. Be to, įsigyta ir mobili taršos matavimo įranga, kad būtų galima greitai atvažiuoti į įvykio vietą. Visos tos įrangos vertė - 310,8 tūkst. eurų.

Jautriausioje, šiaurinėje, uosto dalyje, iš kurios sulaukiama daugiausia gyventojų skundų, yra įrengta net 10 dujų detektorių, kainavusių 94,9 tūkst. eurų. "Arčiau terminalų atsiradę dujų detektoriai leidžia greičiau pamatyti dujų nutekėjimą arba jų koncentraciją ore. Jeigu įvyktų koks nors incidentas, būtų galima greitai reaguoti. Reikia stengtis gerinti aplinkosaugos situaciją, būtina atlikti profilaktinį darbą su uosto naudotojais. Kai vyksta renovacijos, naujų terminalų statybos procesai, mes kompanijoms keliame labai daug reikalavimų, ir uostininkai su jais sutinka.

Manau, tai supranta ir "Klasco", kuriai žmonės reiškė nemažai priekaištų dėl padarytos vienos kitos klaidelės. Įmonės vadovybė operatyviai ėmėsi priemonių, nubaudė jas padariusius darbuotojus", - sakė A. Vaitkus.

Jis pasidžiaugė, kad "Klasco" ir UAB "Kaminera" Klaipėdos uoste naudoja energiją taupančius kranus. Jie mažiau į išorę išleidžia garso ir aplinkai daro mažesnę neigiamą įtaką.

"Gerėja ir ekologinė situacija Klaipėdos uosto akvatorijos zonoje. Per pastaruosius trejus metus esame iškasę ir išgabenę arba į dampingo rajonus jūroje, arba susandėliavę užteršto grunto aikštelėje daugiau kaip 3 mln. kub. m grunto. Klaipėdos uosto akvatorija dabar yra kur kas švaresnė nei prieš daugelį metų, vandens kokybė ženkliai pagerėjo", - teigia A. Vaitkus.

Beje, prie Klaipėdos uosto vartų netgi didžiųjų burlaivių regatos "The Tall Ships Races 2017" dalyvių plaukimo į Klaipėdos uostą metu buvo atliekami tyrimai. A. Vaitkaus teigimu, tyrimai buvo atlikti dėl su grunto kokybe susijusių skundų. Pasak jo, ko gero, visų Baltijos jūros valstybių tyrimus kartu sudėjus jie neatliekami taip nuodugniai kaip Klaipėdoje. "Pas mus grunto kontrolė ir jo užterštumo normos yra itin griežtos, taikomi griežčiausi reikalavimai Europoje", - aiškino A. Vaitkus.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder