Palyginti su spaliu, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau sumažėjo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnėsių.
Lapkričio mėnesį 4 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 57 – kad pablogėjo, 38 proc. manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (spalio mėn. – atitinkamai 7, 56 ir 37 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 14 proc. gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 32 proc. manė, kad finansinė padėtis pablogės (spalį – atitinkamai 12 ir 36 proc.). 52 proc. gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 67 proc. gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 7 proc. – kad pagerėjo, 25 proc. – kad nepasikeitė (spalio mėnesį – atitinkamai 70, 6 ir 23 proc.).
Lapkritį 19 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 36 proc. prognozavo pablogėjimą, 42 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (spalį – atitinkamai 19, 38 ir 38 proc.).
Gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus kitimą, palyginti su spalio mėnesiu, beveik nepasikeitė.
Savo galimybes bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių gyventojai vertino pesimistiškiau nei spalį, bet beveik taip pat kaip ir rugsėjo mėnesį.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime lapkričio mėnesį nesiskyrė ir, palyginti su spaliu, nepasikeitė. Lapkričio mėnesį šiek tiek sumažėjo miesto gyventojų, prognozuojančių didelį šalies ekonominės padėties blogėjimą, bet didesnė dalis jų pesimistiškiau vertino savo galimybes bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
Kaimo gyventojai, palyginti su spaliu., optimistiškiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, bet blogiau vertino savo galimybes sutaupyti.
Per metus, palyginti su 2009 m. lapkričio mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 25 proc. punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis sumažėjo nuo 91 iki 56 proc., iš jų prognozuojančių spartų bedarbių skaičiaus augimą – nuo 58 iki 15 proc.
Gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius išliks nepakitęs, dalis padidėjo 22 proc. punktais, prognozuojančiųjų bedarbių skaičiaus mažėjimą – nuo 3 iki 14 proc.
Gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą, per metus sumažėjo nuo 64 iki 36 proc., prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties blogėjimą – nuo 55 iki 32 proc. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojų nuomonė apie galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerėjo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą