Apklausa: po euro įvedimo gyventojų pritarimas bendrajai valiutai priartėjo prie 70 proc.

Nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios vykdytos reprezentatyvios visuomenės apklausos duomenimis, Sparčiai euro rėmėjų daugėjo tarp vyresnio amžiaus žmonių: 50-59 metų amžiaus grupėje palankiai arba labiau palankiai euro įvedimą vertinančių respondentų dalis išaugo nuo 50 iki 72 proc., tarp 60-99 metų gyventojų - nuo 55 iki 60 proc.

Euro įvedimą vertinantys palankiai gyventojai tarp pagrindinių tokio vertinimo priežasčių nurodė išnykusias valiutos konvertavimo išlaidas, stipresnius ryšius ir ateities siejimą su Europa, paprastesnius atsiskaitymus, naudą ekonomikai, pigesnes paskolas. Skeptikų dažniausiai minėti argumentai - nerimas dėl kainų pokyčių, nacionalinės valiutos praradimas, sudėtingas prisitaikymas prie naujų kainų, baimė dėl Europos Sąjungos ir euro stabilumo.

Sausio pabaigoje-vasario pradžioje gyventojų informuotumas apie euro įvedimą tebebuvo aukštas - labai gerai arba pakankamai informuoti jautėsi 92 proc. respondentų. Palyginti su ankstesne apklausa, nemenkai pagerėjo gyventojų žinios apie eurų banknotų saugumą. Gyventojų, galinčių įvardyti bent vieną banknotų apsaugos požymį, padaugėjo 22 procentiniais punktais - iki 84 proc. Tarp dažniausiai nurodytų apsaugos požymių - vandens ženklas, šiugždantis popierius, grublėtas banknoto paviršius, holograma.

Po euro įvedimo padaugėjo gyventojų, kurie su bendrąja valiuta sieja atlyginimų ir socialinių išmokų didėjimo lūkesčius. Per kiek daugiau nei mėnesį manančių, kad įvedus eurą atlyginimai didės, padaugėjo 6 proc. punktais (iki 36 proc.), teigiančių priešingai sumažėjo iki 9 proc. Daugiau nei kas ketvirtas respondentas su euro įvedimu sieja socialinių išmokų padidėjimą, kas dešimtas - sumažėjimą.

Dauguma (97 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų žinojo, kad litai į eurus keičiami nemokamai. Oficialų lito ir euro kursą nurodė žiną 95 proc. gyventojų.

Apklausą atliko sociologinių tyrimų bendrovė „BERENT Research Baltic".