Atleidimas iš darbo darbuotojo prašymu

Teisininko konsultacija

Pagal darbo sutarčių nutraukimo pagrindus antrą vietą užima darbuotojų atleidimas iš darbo jų pačių prašymu.

Darbuotojo išankstinis įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą nustatytas pirmiausia darbdavio naudai, kad jis laiku galėtų išvengti gamybos procese neigiamų pasekmių, susijusių su darbuotojo išėjimu iš darbo. Tačiau šis įspėjimo terminas kartu atitinka ir darbuotojo interesus. Mat darbuotojui įspėjus apie numatomą darbo sutarties nutraukimą, darbdavys negali to darbuotojo jo paties prašymu atleisti iš darbo, kol šis įspėjimo terminas nėra pasibaigęs. Tuo pačiu darbuotojui suteikiama teisė ir laikas apsispręsti, ar nėra būtina pakeisti savo nuomonę ir dėl šios priežasties per įstatyme nustatytą terminą atšaukti savo prašymą dėl išėjimo iš darbo.

Valia palikti darbą

Darbuotojas, norėdamas savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, darbdaviui turi pateikti rašytinį pareiškimą (prašymą). Nesant darbuotojo rašytinio pareiškimo su prašymu atleisti jį iš darbo, sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva negali būti pripažintas teisėtu.

Teismų praktikos pavyzdžiai rodo, jog kartais tokie pareiškimai iš darbuotojų išgaunami apgaulės būdu arba jau priimant į darbą reikalaujama, kad pradedantis dirbti asmuo iš anksto ("avansu") parašytų pareiškimą atleisti jį iš darbo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), kasacine tvarka nagrinėdamas grąžinimo į darbą bylas, ne sykį yra nurodęs, jog konstatavus minėtas aplinkybes darbuotojų atleidimas iš darbo pagal tokius iš anksto išgautus pareiškimus turi būti pripažintas neteisėtu ir ieškovai grąžinti į darbą (LAT 2000-05-17 nutartis ieškovo V.L. civ. byloje Nr. 3K-3-567/2000; 2006-10-23 nutartis ieškovo K.Ž. civ. byloje Nr. 3K-3-534/2006; 2006-11-22 nutartis ieškovės V.M. civ. byloje Nr. 3K-3-613/2006 ir kt.).

Tačiau reikia žinoti, kad darbdavio ketinimas teisėtu pagrindu skirti darbuotojui drausminę nuobaudą (kad ir atleisti iš darbo) už jo įvykdytus darbo drausmės pažeidimus negali būti vertinamas kaip darbuotojui daroma psichologinė prievarta parašyti prašymą palikti darbovietę savo noru.

Sutarties nutraukimas be svarbių priežasčių

Darbo kodeksas (DK) neįpareigoja darbuotojo nurodyti priežastis, dėl kurių jis nori nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. Be to, prašymą nutraukti darbo sutartį įmonės administracijai darbuotojas gali įteikti bet kuriuo metu, kad ir sirgdamas, atostogaudamas, būdamas komandiruotėje ir panašiai. Administracija gautą pareiškimą turi užregistruoti pagal raštvedybos taisykles, nustatytas Archyvų departamento 2001 m. gruodžio 28 įsakymu Nr. 88 (Žin., 2002, Nr. 5-211).

Kai įmonės administracija dėl bet kurių nors motyvų atsisako priimti iš darbuotojo pareiškimą apie norą nutraukti darbo sutartį, patartina kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių. Toks prašymas darbdaviui oficialiai gali būti persiųstas ir per notaro kontorą arba teismo antstolį.

LAT kasacinėje nutartyje, priimtoje 2007-10-01 nagrinėjant ieškovo K. Ž. grąžinimo į darbą bylą Nr. 3K-3-358/2007, nurodė, kad darbuotojas, norėdamas nutraukti savo noru darbo sutartį, rašytiniame prašyme turi nurodyti to parašymo pateikimo datą, o taip pat datą, nuo kurios prašosi atleidžiamas iš darbo. Apie savo apsisprendimą palikti darbą darbuotojas privalo raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki darbo sutarties nutraukimo. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas (trumpesnis ar ilgesnis), bet jis negali viršyti vieno mėnesio (DK 127 str.1 d.). Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas atleidžiamas iš darbo jo paties prašymu, nors tuo metu jis sirgtų, atostogautų, būtų komandiruotėje ir pan.

Įspėjimo apie norą palikti darbą terminas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis. Jeigu, tarkime, toks pareiškimas darbdaviui įteiktas trečiadienį, tai ši diena į terminą neįskaičiuojama, o po to antrasis trečiadienis bus paskutinė keturioliktoji įspėjimo termino diena, kuri kartu yra ir darbuotojo atleidimo iš darbo bei finansinio atsiskaitymo su juo diena. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju (DK 127 str.1 d. ir 141 str. 1 d.). Kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena (DK 26 str. 3 d.).

Jeigu darbdavys įspėjimo termino paskutinę dieną neatleido darbuotojo ir pastarasis po to toliau tęsia darbą pas darbdavį, tai prašymas atleisti iš darbo netenka juridinės galios ir vėliau jo pagrindu darbuotojas negali būti atleistas iš darbo pagal DK 127 straipsnį ("Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu").

Darbuotojui, nutraukusiam darbo sutartį DK 127 str. 1 dalies pagrindu, nepriklauso išeitinė išmoka, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, nors būtų dirbtos tik kelios dienos. Iš šiuo pagrindu atleisto iš darbo asmens neišieškomos tos atostoginių pinigų sumos, kurios jam išmokėtos už neišdirbtas kasmetinių atostogų dienas (DK 224 str. 2 d. 2 p.). Tačiau darbuotojas gali būti įpareigotas atlyginti buvusiam darbdaviui pastarojo turėtas per paskutinius vienerius darbo metus išlaidas mokymams, stažuotėms, kvalifikacijos kėlimui, jeigu pagal DK 95 str. 5 dalį tai buvo šalių sulygta ir nurodyta pasirašytoje darbo sutartyje.

Bus daugiau

Henrikas DAVIDAVIČIUS, teisininkas