Bankai - biurokratizmo įsikūnijimas

Dar daugiau sunkumų banke gali kilti tuo atveju, jei turite užsienyje parašytą ir notaro patvirtintą įgaliojimą spręsti artimo žmogaus finansinius reikalus.

Du pavyzdžiai

"Turiu tik seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą ir pasą. Kaskart norėdamas grynaisiais grąžinti dalį savo vardu pasiimtos paskolos - apie 300 litų - privalau neužmiršti ir paso. Juk neišsiimu pinigų, o juos grąžinu. Ir ne apie tūkstantines sumas eina kalba. Kam reikalinga tokia biurokratija? Jei taip saugomasi nuo galimo pinigų plovimo, tai kodėl nekontroliuojami lažybų punktai, kur be jokių dokumentų galima statyti ar atsiimti laimėtas sumas iki 3 500 litų?" - piktinasi klaipėdietis Tomas.

Dėl bankų biurokratijos dar didesnių sunkumų patyrė kitas uostamiesčio gyventojas Sergejus.

"Esu Lietuvos pilietis, mano sūnus turi Rusijos pilietybę. Viename iš Lietuvos bankų jis turi sąskaitą, kurioje yra keletas tūkstančių litų. Kad jie gulėtų ne šiaip, o uždirbtų bent kiek palūkanų, nusprendėme padėti juos į terminuotojo indėlio sąskaitą, kol sūnus kitais metais pats atvyks į Lietuvą ir juos išsigrynins. Maniau, kad neturėtų kilti jokių problemų, nes turiu Rusijoje notaro patvirtintą įgaliojimą ir oficialų jo vertimą. Jame aiškiai parašyta, jog esu įgaliotas "gauti pinigus ar turtą, taip pat atstovauti teisėtiems interesams visose valstybinėse, municipalinėse, komercinėse bei kitose organizacijose bei įstaigose". Juolab kad nenoriu pasiimti pinigų ar pervesti kur nors kitur, tik padėti juos į sūnaus vardu sudaromo terminuotojo indėlio sąskaitą. Deja, bet banke man buvo pasakyta, kad toks įgaliojimas jiems nieko nereiškia, ir nieko aš negaliu daryti", - piktinosi ponas Sergejus.

Jei griežčiau - nieko tokio

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas tvirtino, kad šalies įstatymai numato, jog dėl pinigų plovimo prevencijos bankai kaskart turi įsitikinti kiekvieno kliento tapatybe.

"Pernai net leidome lankstinuką, kuriame bankų klientams bandėme aiškinti, kodėl atidarant sąskaitas ir kitu atveju reikia pateikti asmeninę informaciją", - sakė S. Kropas.

Tuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Pinigų plovimo prevencijos skyriaus 2-ojo poskyrio viršininkas Vilius Pečkaitis patikino, kad bankas gali nenustatinėti kliento tapatybės, jei jis grynaisiais grąžina kelių šimtų litų paskolą.

"Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas aiškiai nustato, kada bankas privalo nustatyti kliento tapatybę. Minimu atveju asmens tapatybė jau būna nustatyta. Tačiau minėtas įstatymas nedraudžia bankui taikyti griežtesnes procedūras - šiuo atveju asmens kliento tapatybė nustatoma vadovaujantis banko vidine tvarka", - sako V. Pečkaitis.

Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška teigė, jog tuo atveju, jei bankai nusistato griežtesnes taisykles dėl klientų tapatybės nustatymo ir piniginių operacijų saugumo, Lietuvos bankas tam neprieštarauja.

"Vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, kaip visi ūkio subjektai, komerciniai bankai turi užtikrinti grynųjų pinigų gavimo ir išmokėjimo, tokių operacijų dokumentavimo ir panašius reikalavimus. Pagaliau paprastai klientai, sudarydami sutartis su bankais dėl paskolų aptaria ir susitaria, kaip ir kokiomis sąlygomis paskolos bus grąžinamos", - teigia M. Milieška.

Dėl lažybų - kolizija

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos administracijos direktorius Andrius Karaliūnas sako, jog Lietuvoje reikalavimai dėl galimo pinigų plovimo lošimo srityje yra griežtesni nei reikalauja Europos Sąjungos institucijos. Europinė direktyva reikalauja, kad būtų registruojamos visos operacijos, viršijančios 2 000 eurų.

"Pas mus Seimas nusprendė, kad turi būti registruojami visi įeinantieji į lošimo namus ir visos jų atliekamos operacijos su grynaisiais pinigais. Lažybų organizatoriai turi registruoti tik tuos asmenis, kurie stato arba laimi didesnes nei 3 500 litų sumas", - sakė A. Karaliūnas.

FNTT Pinigų plovimo prevencijos skyriaus 2-ojo poskyrio viršininkas V. Pečkaitis sako, jog Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nustato prievolę registruoti klientą jam įeinant į lošimo namus ir keičiant grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus nepaisant pinigų sumos, o Azartinių lošimų įstatymas reikalauja registruoti klientus tik tais atvejais, kai jie keičia grynuosius pinigus į žetonus arba įmoka ar laimi sumą, viršijančią 3 500 Lt.

"Dėl dviejų skirtingų galiojančių teisės normų, kurios reglamentuoja piniginių sumų, nuo kurių turėtų būti registruojamas asmuo, dydžius, atsiranda teisės normų kolizija. Vykdydama pinigų plovimo prevencijos priemones FNTT atliko daugelio azartinių lošimų organizatorių patikrinimus ir nustatė, kad Pinigų plovimo prevencijos reikalavimai nėra vykdomi motyvuojant tuo, kad laikomasi Azartinių lošimų įstatymo normų. Už minėtus pažeidimus buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, jų medžiagos perduotos nagrinėti teismams. Tačiau pirmosios instancijos teisminė praktika rodo, kad esant teisės normų kolizijai, teismai nelinkę konstatuoti, jog lošimų organizatoriai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, kol galioja dviejų tą patį dalyką reguliuojančių, tačiau nustatančių skirtingus reikalavimus, teisės normų konkurencija", - aiškino FNTT atstovas.

Apostille ypatybės

Komentuodamas problemą dėl užsienyje notarų patvirtintų įgaliojimų pripažinimo bankuose Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S. Kropas aiškino, jog yra labai sudėtinga patikrinti tokio įgaliojimo autentiškumą, tad bankas gali ir atsisakyti vykdyti kliento įgalioto asmens pageidaujamas operacijas.

"Su Lietuvos notarais ir jų parašytais įgaliojimais paprastai nekyla jokių problemų", - sakė S. Kropas.

Teisingumo ministro patarėja ryšiams su visuomene Vaida Vincevičiūtė mano, jog banko tarnautojų galėjo netenkinti įgaliojimo turinys, nes atliekant tokias operacijas kito žmogaus vardu turi būti visiškai aiškiai ir tiksliai įgaliojime apibrėžta suteiktų įgaliojimų apimtis.

Anot jos, tam, kad kitose valstybėse išduoti dokumentai sukeltų pasekmes Lietuvoje, jie turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma Apostille pagal 1961 m. spalio 5 d. konvenciją "Dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo", jeigu Lietuvos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenumatyta, kad oficialių dokumentų tvirtinimas pažyma Apostille nereikalaujamas.

"Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad Baltarusija, Estija, Ukraina ir Moldova sutiko su liberaliu atitinkamų dvišalių ir trišalių sutarčių nuostatų dėl dokumentų atleidimo nuo tvirtinimo aiškinimu, laikytina, kad pagal dvišales sutartis su šiomis valstybėmis nuo tvirtinimo atleidžiami visi oficialūs dokumentai, išduoti vienos susitariančios šalies teritorijoje. Šių šalių oficialių dokumentų tvirtinti pažyma Apostille nereikia", - aiškino V. Vincevičiūtė.

Lietuvos banko atstovo spaudai M. Milieškos teigimu, komerciniai bankų ir jų klientų, įmonių, tarpusavio santykiai turi būti grįsti pagarbiu, korektišku elgesiu, sąžiningumu, siekiu rasti lanksčius problemų sprendimų būdus. Ši Lietuvos banko pozicija esą išsakoma susitikimuose su komercinių bankų vadovais. Tačiau komercinių bankų ir jų klientų tarpusavio ginčų sprendimas pagal įstatymus nėra priskirtas Lietuvos banko kompetencijai.

"Jeigu vartotojas mano, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, ginčą gali spręsti pirmiausia kreipdamasis į paslaugų teikėją ar į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Įstatymų nustatyta tvarka ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, sprendžia ir civilines teises gina teismas", - pataria M. Milieška.